Popiežius: liturgijoje svarbi ir balsų dermė, ir šventa tyla
Italijos liturginių savaičių tradicija siekia 1949 m. Nuo 1963 m. jos labai prisidėjo prie Antrojo Vatikano susirinkimo liturginės reformos įgyvendinimo. Šiemetinė Italijos liturginė savaitė yra jau 74-oji. Jos tema: „Dievo tauta ir ars celebrandi. Liturgija – tikroji Bažnyčios malda, „Jo vardą garbinančių lūpų vaisius“ (Žyd 13, 15)“.
Kardinolas rašo, kad šiemetinės liturginės savaitės tema mus sugrąžina prie liturginės maldos specifikos. Iš tiesų liturgija, kaip sako Katalikų Bažnyčios Katekizmas, yra dalyvavimas Šventosios Dvasios įkvėptoje Kristaus maldoje Tėvui. Liturgija taip pat perkeičia joje dalyvaujančią Dievo tautą, ugdo tikinčiuosius geram gyvenimui pagal Evangeliją. Kaip rašė garsusis teologas Romano Guardini, liturgija – tai tikėjimo tiesos, kuriomis meldžiamės, tai tikėjimo tiesos, kurias besimelsdami išgyvename.
Toliau savo laiške kardinolas valstybės sekretorius primena kelis liturgijos kaip Bažnyčios tikrosios maldos bruožus, kuriuos popiežius Pranciškus pabrėžė neseniai paskelbtame savo apaštališkajame laiške Desiderio desideravi.
Visų pirma popiežius prašo iš naujo atrasti liturginės maldos choriškumą – tai yra visų tikinčiųjų balsų dermę. Krikščionių maldoje ir krikščionių liturginiame veiksme dalyvauja su Kristumi besivienijanti tikinčiųjų bendruomenė, Kristuje atrandanti ir visą savo žmogiškumo pilnatvę. Tokio liturginės maldos choralumo reikia ne tik mokytis, ne tik jį skatinti, bet visų pirma jį reiškia išgyventi visiems kartu švenčiamoje liturgijoje. Su tuo yra susijęs ir kitas svarbus aspektas – sakralinės giesmės svarba. Muzika liturgijoje yra ne dekoratyvinis elementas, bet neatskiriama ir būtina jos dalis. Giesmėmis iš tiesų tikintieji išreiškia savo tikėjimą. Todėl popiežius prašo rūpintis liturginiu giedojimu ypač švenčiant sekmadienio Eucharistiją, primindamas, kaip giesmėje per balsų darną išreiškiama dvasinė dalyvių bendrystė ir širdies džiaugsmas. Kardinolas primena ir popiežiaus Pranciškaus pabrėžiamą tylos liturgijoje svarbą. Liturgijoje labai svarbi tyla, atsiribojimas nuo mūsų kasdienybę užvaldžiusio blaškymosi, klegesio ir triukšmo. Turime išmokti branginti šventą tylą Viešpaties artumoje, puoselėti kontempliatyvų žvilgsnį, suteikti gilumo širdies maldai ir leisti save perkeisti Šventajai Dvasiai. (jm / Vatican News)
