Popiežius: Eucharistija – maistas vilties, tiesos ir išganymo alkstančiai širdžiai
Dievo Sūnus minios akivaizdoje pavadina save kasdieniu maistu. Tai girdėdami kai kurie piktinasi: kaip gi jis gali duoti valgyti savo kūną? Ir mes, sakė Pranciškus, stebimės girdėdami šiuos žodžius. Tačiau jie taip pat mums pripildo dėkingumo.
Visų pirma šie Jėzaus žodžiai mus stebina. Mums dovanota dangaus duona pranoksta visus mūsų lūkesčius. Tie, kas nesupranta Jėzaus stiliaus, lieka įtarūs: valgyti žmogaus kūną, gerti jo kraują neįmanoma ar tiesiog nežmoniška. Tačiau šiuo atveju Jėzaus Kūnas ir Kraujas – tai Viešpaties gyvenimas, siūlomas mums kaip maistas. Tai supratę mes negalime būti nedėkingi. Padauginęs duoną ir pamaitinęs ja žmonių minią, Jėzus parengė dar didesnę dovaną – jis pats tampa tikru maistu ir tikru gėrimu. Šis maistas mums yra būtinas, nes jis pasotina vilties, tiesos ir išganymo alkį, kurį visi jaučiame širdyje. Jėzus pasirūpina didžiausiu mūsų poreikiu – dovanoja mums išganymą, maitindamas mūsų gyvenimus savimi. Jo dėka galime gyventi bendrystėje su Dievu ir vieni su kitais.
Toliau popiežius prašė, kad kiekvienas savęs paklaustume: ar aš alkstu ir trokštu išganymo ne tik sau, bet ir visiems savo broliams ir seserims? Ar priimdamas Eucharistiją, kuri yra gailestingumo stebuklas, esu dėkingas Viešpačiui, kuris dėl mūsų mirė ir prisikėlė?
„Melskime Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums priimti per dangaus duoną dovanojamas malones“, – baigė Pranciškus sekmadienio Evangelijos komentarą.
* * *
Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais romiečiais, piligrimais ir turistais kalbėtos „Viešpaties angelo“ maldos popiežius paminėjo keturis kankinius, sekmadienio rytą paskelbtus palaimintaisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Jų užtarimas ir pavyzdys tepadeda Kongo žmonėms sulaukti taikos. Popiežius taip pat pakartojo prašymą melstis už visas šalis, kurių gyventojai kenčia dėl karo, ypač už Ukrainą, Izraelį ir Palestiną, Mianmarą. (jm / Vatican News)
