Pranciškus remia sprogimo Beirute aukų tiesos ir teisingumo paieškas
Sprogimas Beiruto uoste nugriaudėjo 2020 rugpjūčio 4-ąją, apie 18 val. vakaro. Pagrindinis sprogimas įvyko sandėlyje, kuriame buvo supilta apie 2750 amonio nitrato, areštuoto dar 2013 metais, kuris, kaip žinia, gali būti naudojamas kaip trąšos ir kaip sprogmenų sudedamoji dalis. Manoma, kad sprogo apie keletas šimtų tonų šios medžiagos. Sprogimo banga nusinešė 235 žmonių gyvybes, keletą tūkstančių sužeidė, su žeme sulygino artimiausius pastatus ir padarė žalos tūkstančiams Beiruto, kurio centras yra pakankamai arti, namų. Sprogimo žala vertinama suma su devyniais nuliais. Visa tai įvyko tuo metu, kai Libanas išgyveno labai sunkią ekonominę ir politinę krizę, kuri tęsiasi ir šiandien.
Kaip užsiminė Pranciškus, iki šiol nėra žinoma visa tiesa, o nukentėję nesulaukė teisingumo. Įvairūs žurnalistiniai tyrimai apie tai, kas buvo trąšų siuntėjai ir galimi gavėjai, už fasadinių įmonių ir pavadinimų apčiuopė tamsaus tarptautinių ryšių tinklo kontūrus. Kitas nelaimės aspektas – betvarkė pačiame Beiruto uoste: niekas nenori prisiimti atsakomybės už tai, kad sprogios trąšos tiek metų gulėjo nesaugioje vietoje. Teisinis tyrimas yra užstrigęs, nes, įsitikinę sprogimo aukų artimųjų atstovai, yra daug jėgų, kurios suinteresuotos jį įklampinti.
„Žinome, kad šis klausimas yra komplikuotas ir opus, kad jam įtaką daro įvairios galios ir interesai.. Tačiau tiesa ir teisingumas turi būti svarbesni už viską. Praėjo ketveri metai – Libano žmonės ir pirmiausia jūs turite teisę išgirsti žodžius ir matyti darbus, kurie liudija atskaitomybę ir skaidrumą“, – sakė popiežius delegacijai, prieš tai užtikrinęs, kad daug meldėsi už 2020 m. sprogimo aukas, o dabar dėkoja Dievui galėdamas savo artumą išreikšti asmeniškai.
Deja, Libano vargai nesibaigė. Kiekvieną dieną regione žūsta žmonės. Palestinoje ir Izraelyje vyksta karas, už kurį moka ir Libanas.
„Kartu su jumis meldžiu Dangaus taikos, kurią žmonėms taip sunku sukurti žemėje. Meldžiu jos Artimiesiems Rytams ir Libanui. Libanas yra ir turi likti taikos projektas“, – kalbėjo popiežius. Pasak jo, Libano pašaukimas yra būti šalimi, kurioje įvairios bendruomenės gyvena kartu, teikdamos pirmenybę bendram gėriui, o ne dalinėms naudoms, kur skirtingos religijos ir krikščioniškos konfesijos broliškai susitinka. Popiežius taip pat linkėjo jausti visos Bažnyčios maldą ir meilę, dėkojo už Libano ir kitų kraštų ganytojų ir vienuolių pastangas būti greta libaniečių.
Po susitikimo su popiežiumi, libaniečių delegaciją priėmė jo artimiausias bendradarbis kardinolas Pietro Parolinas, kuris su jais pabendravo, o po to aukojo jiems Mišias. (RK / Vatican News)
