Misionieriaus kelionė iki pat žemės pakraščių
Pirmasis – tai „brolybės tunelis“, kurį Pranciškus palaimino, šalia jo esant Džakartos didžiajam imamui. Tuneliai mums asocijuojasi su karu Gazoje, terorizmu, smurtu ir mirtimi, o šis tunelis, jungiantis Džakartos mečetę su katalikų katedra, yra visiškai kitoks, viltį žadantis ženklas, kaip ir popiežiaus bei didžiojo imamo draugystės gestai, kuriuos matėme per jų susitikimą.
Antrasis vaizdas – Pranciškus įlipa į Australijos karinių oro pajėgų lėktuvą C130 ir vyksta į Vanimo miestą Papua Naujosios Gvinėjos šiaurės vakaruose aplankyti trijų argentiniečių kilmės misionierių ir tenykščių katalikų. Popiežius, kuris jaunystėje svajojo būti misionieriumi Japonijoje, labai troško šios kelionės į atokiausias pasaulio vietas. Būti misionieriumi pirmiausia reiškia dalytis gyvenimu, dalytis viltimi, liudyti švelnų ir atjaučiantį Dievo veidą.
Trečiasis vaizdas – Rytų Timoro prezidentas José Manuelis Ramosas-Horta pasilenkęs padeda popiežiui atsisėsti į vežimėlį. Toje katalikiškiausioje pasaulio šalyje tikėjimas yra stiprus tapatybės elementas, o Bažnyčios vaidmuo buvo lemiamas procese, atvedusiame į nepriklausomybę nuo Indonezijos.
Ketvirtasis vaizdas, kuri mini A. Tornielli, – tai popiežiaus susitikimas Dilyje su vienuolių globojamais neįgaliais vaikais: gestai, žvilgsniai, keli paguodos žodžiai, primenantys, kad šie visko stokojantys vaikai, leisdamiesi būti globojami, ir mus moko, kad leistume Dievui mumis rūpintis. Tą akimirką ne vienam galėjo kilti klausimas, kodėl vaikai kenčia. Atsakymo į jį nėra. Atsakymas gali būti tik artumas ir apkabinimas.
Penktasis vaizdas – didžiulė daugybė Rytų Timoro gyventojų, kurie kelias valandas po kaitria saule laukia popiežiaus aukojamų Mišių. Dalyvavo daugiau kaip 600 000 žmonių, tai yra beveik kas antras timorietis. Tie žmonės beveik visi jauni. Šešiasdešimt penki procentai gyventojų yra jaunesni nei 30 metų.
Šeštame paveikslėlyje matome Singapūro, salos-valstybės su aukščiausiais ir moderniausiais dangoraižiais, panoramą. Tai išsivysčiusi ir turtinga šalis. Neįmanoma nepagalvoti apie kontrastą su dulkėtomis Dilio gatvėmis, kurias popiežius buvo palikęs vos prieš kelias valandas. Ir čia, kur gerovė akivaizdi kiekviename kampe, kur gyvenimas gerai organizuotas, žmonės laukė Pranciškaus žodžių apie meilę, darną ir brolybę.
Galiausiai paskutinis vaizdas – pats popiežius. Buvo abejojančių, ar jis ištvers tokios ilgos kelionės nuovargį tropinio klimato šalyse. Nors popiežiui jau beveik 88 metai, jis buvo jaunas tarp per kelionę sutiktų jaunų žmonių, rašo Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli.
