Popiežiaus audiencija grupei „Velykos 2025 m. kartu“
Ši grupė gimė po 2022 metų gruodžio 14 dienos susitikimo Kretos Ortodoksų Akademijoje, į ją įsitraukė ortodoksų, protestantų ir katalikų atstovai, dalyvaujantys ekumeniniame judėjime, kuris neatsainiai žiūri į Viešpaties troškimą, kad jo mokiniai būtų viena ir taip pat į pastabą, jog mokinių vienybė yra sąlyga, kad „pasaulis įtikėtų“, kad jų skelbimas ir liudijimas būtų įtikinamas.
Kaip minėta, Nikėjos Susirinkimas nustatė krikščioniško tikėjimo išpažinimo formulę, kuri yra ir dabar kiekvienose Mišiose kalbamo Credo pagrindas. Tačiau, kaip byloja Susirinkimo istorija, vienas iš svarbiausių klausimų, nesusijęs su tikėjimo tiesomis, buvo būtent bendros Velykų datos nustatymas, mat jau tuo metu buvo skirtumų. Susirinkimas sutarė, kad reikėtų vienos Velykų datos, tačiau, kaip žinia, dėl įvairių motyvų to nepasiekta. Viena iš pagrindinių priežasčių – skirtingi kalendoriniai skaičiavimai, skirtingi Mėnulio bei Saulės kalendoriai, kurie tapo ilgaamžių liturginių tradicijų dalimi. Tačiau ne vien tai – nors sutinkama su astronominiais ir matematiniais argumentais, kad vienas kalendorius gali būti tikslesnis už kitą, pasigirsta balsų, kad kalendorinį skirtumą reikia išlaikyti būtent tam, kad būtų pabrėžtas skirtumas ir, tam tikra prasme, atstumas tarp krikščionių bendruomenių.
Trumpose popiežiaus pastabose, įteiktose audiencijos dalyviams, Pranciškus pažymi, kad ne kartą gavo prašymų ieškoti būdų, kad Prisikėlimo diena būtų švenčiama kartu, nebebūtų išimtis ar sutapimas, o įprastas dalykas.
„Drąsinu tuos, kurie darbuojasi šiuo klausimu, ištvermingai ir iš visų jėgų ieškoti galimos bendrystės, vengiant visko, kas galėtų sukelti dar didesnį susiskaldymą tarp brolių ir seserų“, – rašoma popiežiaus pastabose, kuriose pabrėžiama Velykų iškilmės esmė – Velykos nėra mūsų iniciatyva, kurią nustatome pagal vieną ar kitą kalendorių. Velykos įvyko todėl, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (žr. Jn 3, 16).
Neužmirškime Dievo pirmumo ir to, kad jis žengė pirmąjį žingsnį. Neužsidarykime savo schemose, planuose, kalendoriuose, „savo“ Velykose. Velykos yra Kristaus. Ir mums gera prašyti malonės vis labiau būti Jo mokiniais, leidžiant jam parodyti mums kelią, kuriuo turime eiti, ir nuolankiai priimant kvietimą, vieną dieną jau ištartą Petrui, sekti jo pėdomis ir mąstyti Dievo, o ne žmonių mintimis (žr. Mk 8, 33). (RK / Vatican News)
