Popiežius prašo taupiai naudoti lėšas ir ieškoti naujų finansavimo šaltinių
Prieš dešimt metų buvo pradėta Romos kurijos reformą, o apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium pertvarkė Šventojo Sosto institucijas, naujai nubrėžė jų pagrindinius veikimo principus ir tikslus, rašo Pranciškus. Ecclesia semper reformanda – tokia dvasia buvo vykdoma reforma, siekiant užtikrinti, kad Romos kurija padėtų Petro įpėdiniui vykdyti jo aukščiausiąją ganytojiškąją tarnystę visuotinės Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių labui. „Jums, broliai kardinolai, vykdant pareigą padėti popiežiui vadovauti visuotinei Bažnyčiai, teko lydėti šio reformos proceso dalyvius, – rašo Pranciškus. – Nepaisant sunkumų ir kartais kylančios pagundos būti nejudriems ir nelankstiems permainų akivaizdoje, per šiuos metus daug pasiekta. Dėkoju jums už pagalbą, kurią suteikėte ir tebeteikiate.“
Toliau savo laiške popiežius primena, kad viena pagrindinių temų, svarstytų per kardinolų susitikimus prieš Pranciškų išrinkusią konklavą, buvo Šventojo Sosto ekonominė reforma. „Ekonominiai ištekliai, skirti misijai, yra riboti ir jie turi būti tvarkomi griežtai bei rimtai“, – rašo popiežius ir prašo kardinolų pagalbos sprendžiant išlaikymo užtikrinimo problemas. „Nulinis deficitas“ Šventojo Sosto pajamų ir išlaidų balanse turi būti ne tik teorinis, bet realiai įgyvendintas tikslas.
Pasak Pranciškaus, įvykdyta Kurijos reforma sukūrė tvirtą pagrindą, kad būtų pagerinti turimų išteklių administravimo ekonominiai rodikliai. Tačiau popiežius pabrėžia, kad kiekviena Romos kurijos institucija turi ne tik duoti skaidraus ir atsakingo išteklių naudojimo pavyzdį, bet turi ieškoti ir išorinių šaltinių savo misijos vykdymui finansuoti. Kalbant apie išlaidų mažinimą, turi būti susitelkiama į tarnystės esmę, vengiant nereikalingų dalykų ir gerai pasirenkant prioritetus. Popiežius taip pat primena, kad ir tarp institucijų turi, kaip šeimoje, viešpatauti dosnaus dalijimosi dvasia: institucijos, kurios turi pakankamai lėšų, turi pasidalyti su tomis, kurioms jų stinga. Tai reiškia elgtis dosniai, evangeline šio žodžio prasme, nes mūsų pačių dosnumas yra būtina prielaida, jei norime tikėtis kitų dosnumo. (jm / Vatican News)
