Paieška

Rachelė Goldberg-Polin Rachelė Goldberg-Polin  (AFP or licensors)

Popiežiaus malda už Ukrainą, kitus kraštus, už įkaitus

Rugsėjo 15-osios „Viešpaties angelo“ maldos susitikime popiežius vėl kalbėjo apie žiaurią karų tikrovę, jų keliamą skausmą, paliekamas žaizdas, nekaltųjų žūtis.

„Nepamirškime karų, dėl kurių pasaulyje liejasi kraujas. Galvoju apie iškankintą Ukrainą, Mianmarą, Artimuosius Rytus. Kiek daug nekaltų aukų! Galvoju apie motinas, kurios karuose neteko vaikų. Kiek daug šiurkščiai nuskintų jaunų gyvybių!“, – sakė popiežius.

Pranciškus paminėjo Hersho Goldbergo-Polino vardą. Šis jaunas vaikinas, turėjęs JAV ir Izraelio pilietybes, buvo vienas iš įkaitų, pagrobtų per 2023 spalio 7 dienos teroristinę „Hamas“ organizacijos ataką. Po kone metų, praleistų nelaisvėje, jis ir dar penki kiti įkaitai buvo nušauti viename „Hamas“ tunelyje Rafos mieste, artinantis Izraelio kariuomenei, kuri netrukus kūnus aptiko.

Popiežius priminė, jog susitiko su  Hersho Goldbergo-Polino mama Rachele ir kitų „Hamas“ įkaitų šeimomis Vatikane. Galima pridurti, kad Rachelė Goldberg-Polin, praktikuojanti žydė, šiuo metu yra tapusi visų įkaitų šeimų veidu ir balsu, davusi daug interviu tarptautinei žiniasklaidai, kalbėjusi Jungtinių Tautų asamblėjai, apsilankiusi Baltuosiuose Rūmuose Vašingtone.

Po susitikimo su popiežiumi, Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ paskelbė Rachelės straipsnį, kuriame ji pasakoja apie sunkiai žodžiais apsakomą tamsą, kuri užklupo šeimą po sūnaus pagrobimo, apie susitikimo su Pranciškumi ir apie daugybės žinučių, taip pat iš šimtų krikščionių, paguodą.

„Nuo tada, kai Heršas buvo pagrobtas, prie širdies nešioju lipnios juostelės gabaliuką, ant kurio užrašyta, kiek dienų praėjo nuo jo dingimo. Su juodu flomasteriu kiekvieną rytą užrašau skaičių. Neseniai ėmiau prašyti kitų prisidėti prie manęs ir taip pat užsiklijuoti po tokią juostelę. Tai solidarumo simbolis mūsų susiskaldžiusiame pasaulyje. Prašau visų religijų, etninių grupių, tautybių ir amžiaus žmonių prisijungti prie manęs. Mūsų pasaulyje, kuris taip daug, visur ir įvairiais būdais kenčia, tai yra paprastas būdas susivienyti ir pasakyti – „Gana“. Gana žmonių kančių abiejose konflikto pusėse. Gana ašarų. Gana kraujo praliejimo. Gana skausmo. Gana. Pirmasis žingsnis užuojautos link yra vienybė. Pirmasis žingsnis vienybės link yra solidarumas. Pirmasis žingsnis solidarumo link gali būti simbolis. Prisijunkite prie manęs kenčiančios motinos simbolizavime. Kaip verkė Motina Marija, taip ir aš verkiu dėl mūsų susiskaldžiusio pasaulio. Meldžiuosi ir tikiu, kad netrukus ateis išgelbėjimas Heršui ir kitiems mylimiems įkaitams. Taip pat visiems tūkstančiams nekaltų žmonių, kenčiančių Gazoje. Laikas tam. Amen. Teesie“, – rašė Rachelė. Deja, po daugelio mėnesių karas tęsiasi, o Rachelei teko pasakyti atsisveikinimo kalba, kurioje susipina skausmas, dėkingumas už kiekvieną sūnaus gyvenimo dieną ir viltis, kad jis laisvas aukštybėse.

„Rachelės žmogiškumas mane sukrėtė. Šią akimirką ją lydžiu. Meldžiuosi už aukas ir esu arti visų įkaitų šeimų. Tenutrūksta konfliktas Palestinoje ir Izraelyje! Tegul liaujasi smurtas, tegul liaujasi neapykanta! Tegul įkaitai būna paleisti, derybos tęsiamos ir atrasti sprendimai, kaip pasiekti taiką“, – sakė popiežius. (RK / Vatican News)

2024 rugsėjo 15, 15:09