Popiežius jaunimui: keliaukite per gyvenimą ne kaip turistai, bet kaip piligrimai
Savo žinią jaunimui popiežius pradeda paaiškindamas, kad šių metų Pasaulio jaunimo dienos tema tapę žodžiai yra paimti iš Izaijo knygos antrosios dalies, vadinamos Paguodos knyga, kurioje Babilono tremtyje esančiai Dievo tautai skelbiama, kad vergijos metas jau baigiasi ir prasideda nauji vilties ir atgimimo laikai.
Pranciškus rašo, kad ir mes šiandien gyvename sunkiais laikais, paženklintais dramatiškų situacijų, kurios kelia neviltį ir neleidžia ramiai žvelgti į ateitį. Tai karas, socialinė neteisybė, nelygybė, badas, žmonių ir kūrinijos išnaudojimo tragedijos. Dažnai didžiausią kainą sumoka jauni žmonės, kurie nemato savo svajonių įgyvendinimo galimybių. „Štai kodėl, brangieji, – rašo Pranciškus, – norėčiau, kad jus pasiektų vilties žinia.“
Pranašas Izaijas skelbia, kad tie, kurie keliauja su Viešpačiui, nepailsta eidami. Pasak Pranciškaus, kiekvieno žmogaus gyvenimas yra kelionė, nuolatinis laimės siekimas, o krikščioniškasis gyvenimas yra piligriminė kelionė Dievo link. Tačiau yra visiškai normalu, kad, nors su entuziazmu pradėjome kelionę, anksčiau ar vėliau pradedame jausti nuovargį. Yra grėsmė, kad prie nuovargio gali prisidėti ir nuobodulys – ta apatijos ir nepasitenkinimo būsena, kurią patiria tie, kurie nesirenka priimti sprendimus, bijo rizikuoti ir mieliau lieka savo komforto zonoje, užsidarę savyje. Pranciškus pabrėžia, kad jei keliaujančiojo nuovargis yra savaime suprantamas dalykas, tai su nuoboduliu, nenoru eiti pirmyn reikia kovoti.
Paradoksalu, tačiau, jei norime įveikti nuovargį, turime ne stovėti vietoje ir ilsėtis, bet eiti pirmyn, keliauti, tapti vilties piligrimais. Būtent viltis yra nauja jėga, kurią Dievas mums įkvepia, kuri leidžia ištvermingai žygiuoti, kuri padeda matyti toliau, už horizonto, ir ryžtingai nukreipti žingsnius į tikrąjį mūsų kelionės tikslą – bendrystę su Dievu ir amžinojo gyvenimo pilnatvę.
Gyvenimo piligrimystėje neišvengiamai tenka susidurti su iššūkiais ir sunkumais. Net ir tie, kurie yra gavę tikėjimo dovaną, neišvengia sunkumų, kartais jaučia, tarsi keliautų per dykumą. Popiežius drąsina jaunimą patikindamas, kad tokiomis akimirkomis Viešpats nepalieka mūsų. Jis tėviškai lydi savo vaikus, o kai jie jaučia nuovargį – juos sustiprina, kai jie jaučia alkį – pamaitina. Popiežius primena, kad Izraelio tautą dykumoje Dievas maitino iš dangaus duota mana, o pavargusiam ir nusivylusiam pranašui Elijui davė duonos ir vandens, kad jis galėtų eiti pirmyn. Šiuose bibliniuose pasakojimuose Bažnyčia įžvelgia Eucharistijos pirmavaizdžius, rašo popiežius ir ragina jaunimą iš naujo atrasti ir branginti Eucharistijos dovaną.
„Brangūs jaunuoliai, – rašo Pranciškus, – raginu jus leistis į kelionę, atrasti gyvenimą einant meilės keliu ir ieškant Dievo veido. Tačiau patariu jums štai ką: leiskitės į kelionę ne kaip paprasti turistai, bet kaip piligrimai!“ Tebūna tai ne vien paviršutiniškas keliavimas per įvairias gyvenimo vietas. Turistai tik lanko vietas, o piligrimai visa širdimi pasineria į jas. Tos vietos tampa jų laimės paieškų dalimi.
Popiežius savo žinioje pažymi, kad šių metų Pasaulio jaunimo diena bus švenčiama likus vos mėnesiui iki 2025 m. Jubiliejaus pradžios. Pranciškus tikisi, kad per Šventuosius metus į Romą atkeliaus daug jaunuolių. Tie, kurie negalės atvykti į Romą, turės galimybę kaip piligrimai nukeliauti į savo šalių jubiliejines šventoves, saugančias ir ugdančias šventos tikinčios Dievo tautos tikėjimą ir pamaldumą.
„Drąsos! – rašo popiežius jaunimui. – Visus jus atsimenu savo širdyje ir kiekvieno iš jūsų kelionę pavedu Mergelei Marijai, kad, sekdami jos pavyzdžiu, mokėtumėte kantriai ir su pasitikėjimu siekti to, ko viliatės, ištvermingai keliaudami kaip vilties ir meilės piligrimai.“ (jm / Vatican News)
