Popiežius Dilyje: jūsų istorija ir tikėjimas padės išspręsti naujas problemas

Savo kreipimesi popiežius visų pirma kalbėjo apie kai kuriuos Rytų Timoro tapatybės elementus ir istorijos faktus, kurie veikia krašto žmonių kasdienybę ir šiandien. 

Tam tikra prasme, pasak Pranciškaus, Rytų Timoras, pasipuošęs kalnais, miškais ir lygumomis, gražiomis pakrantėmis ir kvepiančiais vaisiais, yra Azijos, Okeanijos ir Europos susitikimo žemė. Azijoje gimusią krikščionybę į Rytų Timorą prieš penkis amžius atnešė misionieriai dominikonai iš Portugalijos. Tai dar vienas pavyzdys, jog Evangelijos, sugebančios harmonizuotis su skirtingiausiomis kultūromis, pašaukimas yra visuotinis, o kultūros, susitikusios su Evangelija, pateikia naują ir gilią sintezę.    

Popiežius paminėjo sunkų Rytų Timoro 1975-ųjų – 2002-ųjų metų istorijos puslapį: kraštas nustojo būti Portugalijos kolonija, išgyveno Indonezijos invaziją, kol pagaliau tapo iš tiesų savarankišku.

Pranciškus pasidžiaugė, kad po didelių išbandymų Rytų Timoras sugebėjo atgimti, pradėti naują vystymosi fazę, vertinančią žmones ir aplinką.  

„Dėkokime Viešpačiui už tai, kad, išgyvendami tokį dramatišką savo istorijos laikotarpį, nepraradote vilties ir už tai, kad po tamsių ir sunkių dienų pagaliau išaušo taikos ir laisvės aušra“, – sakė popiežius Pranciškus. Jos siekti padėjo, kaip sakė šv. Jonas Paulius II, 1989 metais lankydamas Rytų Timorą, įsišaknijimas katalikų tikėjime, skatinančiame gailestingumą ir atleidimą.

Šis tikėjimas taip pat grindžia susitaikymo su broliais iš Indonezijos paieškas. Anot Pranciškaus, jis labai vertina šią krikščionišką nuostatą Rytų Timoro istorijoje ir labai norėtų, kad ir kituose konfliktuose laimėtų taikos troškimas ir istorinės atminties ištyrinimas, būtų užgydytos žaizdos, neapykantą nusvertų susitaikymas, o susipriešinimą – bendradarbiavimas.    

Pranciškus paminėjo Rytų Timoro sprendimą suteikti valstybinio dokumento statusą jo ir Al Azharo didžiojo imamo 2019 metais pasirašytai Deklaracijai apie žmonių brolybę, įtraukti ją į švietimo programas. Jis linkėjo toliau išmintingai statyti ir tvirtinti respublikos institucijas, kad jos iš tiesų atstovautų piliečiams ir tarnautų visiems krašto žmonėms tuo metu, kai kyla naujų iššūkių ir randasi naujų problemų, leidžiant, kaip ir anksčiau, kad Evangelija įkvėptų naujus sumanymus ir pasirinkimus.

Vienas iš tokių iššūkių yra emigracija, už kurios slypi nepakankamas ar blogas išteklių tvarkymas, šeimoms užtektiną uždarbį užtikrinančių darbo vietų trūkumas. Ypač daug skurdo kaimiškosiose vietovėse. Reikia plataus užmojo ir suderinto pilietinių, religinių bei socialinių jėgų veikimo, kad emigravimui būtų pasiūlytos kitos alternatyvos. Kitos socialinės rykštės – jaunimo piktnaudžiavimas alkoholiu ar jų būrimasis į gaujas.

Minėtų problemų sprendimui gali padėti ne vien geras naftos ir dujų rezervų tvarkymas, bet ir geras parengimas tų, kurie netolimoje ateityje bus pakviesti valdyti kraštą. Šioje formacijoje, neabejojo popiežius, labai naudinga Bažnyčios socialinė doktrina, kuri padeda suprasti, ar iš tiesų yra darbuojamasi dėl visų visapusiško vystymosi, ar kuriami nepriimtini disbalansai, paliekantys paraštėse daug žmonių.  

„Vis dėlto, nors problemų netrūksta – kaip ir kiekvienai tautai ir kiekvienai epochai – drąsinu jus pasitikinčiai ir viltingai žvelgti į ateitį“, – sakė Pranciškus Rytų Timoro valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovams. Du trečdaliai rytų timoriečių neturi trisdešimties metų. Tai aiškus ženklas, kad būtina investuoti į ugdymą, šeimą ir mokyklą. Popiežius linkėjo, kad jaunuolių entuziazmas, drąsa, žvilgsnis į ateitį vaisingai jungtųsi su senolių išmintimi ir patirtimi.

„Katalikų Bažnyčia, jos socialinė doktrina, pagalbos ir labdaros stokojantiems institucijos, visiems tarnaujančios švietimo ir sveikatos apsaugos institucijos taip pat yra vertingas resursas, leidžiantis viltingai žvelgti į ateitį“, – pridūrė popiežius. Panašiai, nesena krašto istorija, herojiškos, kantrios ir ryžtingos pastangos leidusios Rytų Timorui tapti taikia ir demokratine šalimi, kuri kuria solidarią ir brolišką visuomenę, yra motyvas kliautis, kad dabartinės problemos ir sunkumai taip pat bus protingai ir kūrybingai įveikti, pažymėjo Šventasis Tėvas. Savo kreipimąsi jis užbaigė maldavimu į Dievo Motiną, kad ji globotų Rytų Timoro pastangas būti demokratiniu kraštu, kuriame kiekvienas gali gyventi taikiai ir oriai, bei Dievo laiminimo prašymu vietos kalba. (RK / Vatican News)