Paieška

Popiežius Indonezijoje: atjauta palaiko pasaulį

Kai kurie bijo atjautos manydami, kad atjauta reiškia silpnumą. Tačiau pasaulis stovi ne ant savanaudiškų apskaičiavimų, kurių bendras rezultatas yra kūrinijos sunaikinimas ir bendruomenių suskaldymas, o kitiems skiriamos labdaros – meilės darbų. Atjauta netemdo tikrosios gyvenimo vizijos, o artimo meilės šviesoje leidžia matyti aiškiau, pažymėjo popiežius Džakartos katedroje trečiadienį, rugsėjo 4 d., per savo pirmąjį susitikimą su Indonezijos Katalikų Bažnyčios dvasininkais.

Susitikime, be vyskupų ir kunigų, dalyvavo diakonai, moterys ir vyrai vienuoliai, kandidatai į pašvęstuosius ir kunigus bei katechetai ir parapijų sielovados darbuotojai. Pranciškus komentavo jo apaštališkajai kelionei Indonezijoje parinktą temą: „Tikėjimas. Brolybė. Atjauta“ ir prieš jį kalbėjusiųjų išreikštas mintis – apie Bažnyčios Indonezijoje gyvenimo tikrovę liudijo kunigas, vienuolė, katechetė ir katechetas, taip pat Indonezijos vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris visų vardu pasveikino popiežių Pranciškų.

Popiežius patikino, kad nuostabioje Indonezijos krašto teritorijoje nėra žemės lopinėlio ir nei akimirkos milijonų jos gyventojų gyvenimuose, kurie nebūtų Dievo dovana ir ženklas jo, kaip Tėvo, neatlyginamos ir amžinos meilės. Pasak Pranciškaus, žvelgimas į visą tai, ką turime, nuolankiomis vaikų akimis padeda tikėti ir pripažinti, aštuntosios psalmės žodžiais, kad esame maži ir mylimi, puoselėti padėkos ir atsakomybės jausmus, taip pat ryšį su kūrinija, su seserimis ir broliais, ypač su labiausiai stokojančiaisiais, asmenine ir bendruomenine gyvensena, paženklinta pagarbos, pilietiškumo ir žmogiškumo kartu su nuosaikumu ir „pranciškoniškąja meile“, – pridūrė Pranciškus.

Popiežius pasidžiaugė Indonezijos Bažnyčios atvirumu, kuriuo ji sprendžia vidinius ir išorinius kultūrinius, etninius, socialinius ir religinius klausimus ir visų jos narių dosnumu suteikti pagalbą bet kokiomis aplinkybėmis. Tai labai svarbu, patikino Pranciškus primindamas, kad Evangelijos skelbimas reiškia ne primesti tikėjimą arba tikėjimu oponuoti kitiems, o dovanoti susitikimo su Jėzumi džiaugsmą ir juo dalytis visiems liudijant pagarbą, brolišką ir seserišką meilę.

Popiežius pratęsė katecheto išsakytą mintį, kad katecheto misija jam primena tiltų tiesimą – visus suvienijančių ir visus pasiekiančių tiltų. Pranciškus sakė, kad jam tai sužadino žavų didžiulio Indonezijos salyno vaizdinį, kuriame tūkstančiai širdžių „tiltų“ sujungia visas salas ir dar milijonai kitų širdžių „tiltų“ sujungia visus jose gyvenančius žmones. Pranciškus pasidalijo dar vienu brolybės vaizdiniu: didžiulio meilės audinio, kurio „siūlai“, įveikdami visas marias ir kliūtis, apglėbia visus skirtingumus, kad visi, pagal Apaštalų darbų mintį (žr. Apd 4), taptų „vienos širdies ir vienos sielos“.

„Tęskite jums pavestą misiją būdami stiprūs tikėjimu, visiems atviri brolybės dvasia ir arti kitų su atjauta!“: stiprūs, atviri ir arti kitų, arti visų, visų“. Paminėjęs Jėzaus parabolę apie vestuvių puotą, popiežius priminė, kad kviestiems svečiams neatėjus Viešpats pasiuntė tarnus, kad į šventę pakviestų visus sutiktuosius: visus, visus, visus! Tai reiškia tiek gerus, tiek blogus – visus, su tikėjimu, brolybe ir atjauta!, pažymėjo popiežius dėkodamas visiems Indonezijos katalikų dvasininkams ir pašvęstiesiems, diakonams ir katechetams už jų kasdien vykdomus gerus darbus. (SAK / Vatican News)

2024 rugsėjo 04, 12:49