Popiežius Indonezijoje: jūsų santvarka yra išmintinga
Kaip vandenynas yra gamtos elementas, jungiantis visas Indonezijos salas, taip visų bendruomenių abipusė pagarba yra jungiamasis audinys, kuris jas suvienija į vieną išdidžią Indonezijos tautą. Popiežius citavo Indonezijos nacionalinį šūkį Bhinneka tunggal ika, kurį galima išversti „Daug, bet viena“ arba „Suvienyti įvairovėje“. Indonezija yra tarsi nuostabi, vertinga ir išskirtinė mozaika, o kiekvienas ją sudarantis gabaliukas yra nepakeičiamas.
Pasak popiežiaus, harmonija, kuri gerbia įvairovę, pasiekiama tada, kai kiekviena dalinė vizija atsižvelgia į bendrus poreikius ir kai kiekviena etninė grupė bei religinė konfesija elgiasi broliškai, siekdama kilnaus tikslo, – tarnauti visų gerovei. Suvokimas, kad dalyvaujama bendroje istorijoje, kurioje kiekvienas įneša savo indėlį ir kurioje kiekvienos dalies solidarumas su visuma yra esminis, padeda rasti tinkamus sprendimus, išvengti nevaldomų kontrastų ir patį skirtingumą paversti bendradarbiavimo pagrindu.
„Šią išmintingą ir subtilią pusiausvyrą tarp įvairių kultūrų ir skirtingų ideologinių vizijų bei vienybę užtikrinančių veiksnių reikia nuolat ginti nuo bet kokio išbalansavimo“, – pažymėjo popiežius Pranciškus. Pasak jo, tai ypatinga politikos užduotis, kuri turi būti vykdoma gerbiant pamatines teises, tvarų vystymąsi, solidarumą, taikos siekį.
Katalikų Bažnyčia Indonezijoje trokšta aktyviai puoselėti tarpreliginį dialogą, kad būtų pasiekta harmoninga taika tose Indonezijos zonose, kur jos dar trūksta, kad augtų abipusės pagarbos ir pasitikėjimo nuostata, būtina ekstremizmo ir netolerancijos, iškreipiančių religiją ir siekiančių save primesti melu bei prievarta, įveikimui.
„Katalikų Bažnyčia tarnauja bendrajam gėriui ir nori stiprinti bendradarbiavimą su institucijomis ir pilietine visuomene, kad paskatintų formuoti labiau subalansuotą socialinę struktūrą ir užtikrinti veiksmingesnį bei teisingesnį socialinių paslaugų paskirstymą“, – pabrėžė popiežius.
Savo kalboje Indonezijos valdžios, pilietinės visuomenės ir čia dirbančio diplomatinio korpuso atstovams Pranciškus paminėjo kitą aspektą – brolybės idealą, į kurį kreipia autentiškas tikėjimas. Demokratinės ir nepriklausomos Indonezijos konstitucijos pratarmėje, sakė popiežius, du kartus yra užsimenama apie visagalio Dievo palaimos kraštui būtinybę, o pačiame konstitucijos tekste kalbama apie socialinio teisingumo idealą ne vien pačiame krašte, bet ir tarptautinėje santvarkoje.
Vienybė įvairovėje, socialinis teisingumas ir dieviškasis palaiminimas yra tvirti pamatai, ant kurių galima statyti bendrus visiems namus. Šie trys principai labai artimi jo paties vizito Indonezijoje šūkiui – „Tikėjimas, brolybė, atjauta“, atkreipė klausytojų dėmesį Pranciškus. Bet taip pat galima konstatuoti, kad mūsų pasaulyje yra įvairių kliūčių visuotinei brolybei – abipusės pagarbos stoka, netolerantiškas noras bet kokia kaina įtvirtinti savo interesus, savo poziciją ar savo istorinį naratyvą, net jei dėl to ištisos bendruomenės patiria begalines kančias ir kyla tikri kruvini karai. Kartais prievartos lydima įtampa valstybėse kyla todėl, kad turintys valdžią nori viską suvienodinti, primesti savo požiūrį net ir tais klausimais, kurie turėtų būti palikti atskirų asmenų ar asociacijų autonomijai.
Be to, yra daug situacijų, kai trūksta veiksmingo ir toliaregiško įsipareigojimo kurti socialinį teisingumą, apie kurį ką tik kalbėta įtikinamai skambančiose programinėse deklaracijose.
Yra kontekstų, tęsė popiežius, kuriuose manoma, jog galima ar privalu gyventi be Dievo palaiminimo, nes jis nereikalingas žmonėms ir pilietinei visuomenei, kuriai turėtų pakakti vien pačių žmonių pastangų. Arba, priešingai, pasitaiko atvejų, kai tikėjimas į Dievą iškeliamas į pirmą planą, tačiau juo manipuliuojama ir jis tarnauja ne taikai, bendrystei, dialogui, pagarbai, bendradarbiavimui ir brolybei kurti, bet susiskaldymui kurstyti ir neapykantai didinti.
Todėl džiugu matyti filosofijos, kuria remiasi Indonezijos valstybės organizavimas, išmintį ir pusiausvyrą, pakartojo popiežius. Nors minėtais atraminiais principais galbūt nepavyko remtis kiekvienoje situacijoje, jie lieka visada galiojančiais ir yra tarsi švyturys, kuris rodo, kokia kryptimi keliauti ir kokių pavojingų klaidų išvengti.
„Tikiuosi, kad kiekvienas savo kasdienėje veikloje mokės pasisemti įkvėpimo iš šių principų ir veiksmingai juos taikyti vykdydamas savo pareigas, nes opus iustitiae pax – „taika yra teisingumo vaisius““, – sakė popiežius Pranciškus, kuris savo kreipimąsi užbaigė Dievo palaimos Indonezijai prašymu. (RK / Vatican News)
