Popiežius: mokslo ir technologijų pažanga neatsiejama nuo etikos
Per rugsėjo 23–25 dienomis vykstančią Popiežiškosios mokslo akademijos sesiją nagrinėjamos dvi temos – tvarumo skatinimas antropoceno epochoje ir atsakingas dirbtinio intelekto naudojimas. Tai svarstoma ir akademikams įteiktoje popiežiaus kalboje.
Kelia vis didesnį nerimą stiprėjantis žmogaus veiklos poveikis gamtai ir ekosistemoms, sakoma popiežiaus kalboje. Šiam poveikiui apibūdinti prieš porą dešimtmečių pradėta vartoti antropoceno terminą. Popiežius primena, kad šio termino autorius – prieš trejus metus miręs olandų meteorologas ir chemikas Paulas Crutzenas, Nobelio premijos laureatas, buvo Popiežiškosios mokslo akademijos narys. Jis ir kiti akademikai vieni pirmųjų nustatė didėjantį žmogaus veiklos poveikį kūrinijai ir ėmėsi tirti su juo susijusius pavojus bei problemas. Antropocenas iš tiesų atskleidžia vis dramatiškesnes pasekmes gamtai ir žmonėms, ypač klimato krizę ir biologinės įvairovės nykimą. Todėl labai svarbu, kad Popiežiškoji mokslo akademija ir toliau skiria dėmesį šiems klausimams. Popiežius taip pat primena, kad mokslas, siekdamas pažinti ir suprasti fizinį pasaulį, niekada neturi pamiršti, kaip svarbu tas žinias panaudoti tarnaujant ir skatinant kiekvieno asmens ir visos žmonijos orumą.
Šiais metais Popiežiškosios mokslo akademijos plenariniame posėdyje taip pat aptariamos mokslo inovacijos ir jų poveikis žmonijai, visų pirma iššūkiai, kuriuos kelia dirbtinio intelekto pažanga, rašoma Pranciškaus kalboje. Dirbtinio intelekto plėtra gali būti naudinga žmonijai, pavyzdžiui, skatindama inovacijas medicinos ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat padėdama saugoti gamtinę aplinką ir sudarydama sąlygas tvariam išteklių naudojimui. Vis dėlto reikia matyti ir riziką, kad dirbtinis intelektas gali būti manipuliatyviai naudojamas formuojant viešąją nuomonę, darant įtaką vartotojų pasirinkimams ir kišantis į rinkimų procesus.
Šie iššūkiai primena, kad visa mokslo ir technologijų pažanga yra neatsiejama nuo žmogiškojo ir etinio aspekto. Dėl to dirbtinio intelekto poveikis žmonėms, tautoms ir visai tarptautinei bendruomenei reikalauja daugiau dėmesio ir tyrimų, tvirtina Pranciškus ir dėkoja Popiežiškajai mokslo akademija už rūpinimąsi, kad šioje sudėtingoje srityje būtų vengiama pavojų ir skatinama tikra nauda. „Brangūs bičiuliai, – baigia savo kalbą popiežius, – šiuo metu, kai vyrauja krizės, karai ir įvairios grėsmės pasaulio saugumui, jūsų ramus indėlis į mokslo plėtrą, tarnaujančią visai žmonių šeimai, yra labai svarbus visuotinės taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo labui.“ (jm / Vatican News)
