Popiežius: per vargšus – mylimiausius Jėzaus draugus – patiriame Jėzaus meilę
Pranciškus rašo: „Brolystės svajonė, kurią migrantai prašo ugdyti ir kurią iškėliau į savo popiežystės centrinę vietą, yra Dievo svajonė, svajonė, kurią nuo seno puoselėja Bažnyčia, o visu ryškumu iškėlė Vatikano antrasis susirinkimas“.
Knygos „Išgelbėtas migrantų. Pasakojimas apie gyvenimo stilių“, kuriam pratarmę parašė popiežius autorius, kun. Mattia Ferrari, yra Viduržemio jūroje migrantų gelbėjimo operacijos vykdančios asociacijos Mediterranea Saving Humans kapelionas. Leidyklos Edizioni Dehoniane Bologna (EDB) išleistame veikale autorius dalijasi gyvenimo laive patirtimi gelbstint jūroje iš savo gimtinės bėgančius ir svetur geresnės ateities ieškančius žmones.
Prisiminęs savo vizitą 2013 metais Lampedūzoje ir susitikimą su šioje Italijos saloje išsilaipinusiais migrantais bei kitus susitikimus su migrantais, kaip ir savo kalbas, pasakytas tarptautiniuose susitikimuose migrantų tema, popiežius patikino, kad žmonės, kurie dirba migrantų priėmimo sferoje žino, kad „draugystė su vargšais yra gelbstinti, nes per vargšus – mylimiausius Jėzaus draugus – galime ypatingu būdu patirti Jėzaus meilę ir vėl atrasti grožį, kad esame šios nepaprastos brolystės dalis“.
Popiežius pažymėjo, kad jis tai yra sakęs migrantams daug kartų ir priminė vieną 2016 metais įvykusį susitikimą, kurio metu sakė:
„Jus traktuoja kaip problemą, kaip naštą, bet esate dovana. Esate liudijimas, kaip mūsų gerasis ir gailestingasis Dievas sugeba paversti blogį ir neteisingumą, nuo kurio taip kenčiate, gėriu visiems. Kiekvienas iš jūsų gali būti tolimas tautas jungiančiu tiltu, sudarančiu sąlygas skirtingų kultūrų ir religijų susitikimui, keliu, leidžiančiu iš naujo atrasti mūsų bendrą žmogiškumą“.
„Brolystė yra šauksmas, – pažymi Pranciškus. – Migrantų gelbėjimas ir priėmimas yra ne tik esminiai humaniškumo darbai – jie taip pat įkūnija brolybę, kuria pilietiškumą.“
Popiežius pratarmėje išsakė savo padėką asociacijai Mediterranea Saving Humans ir visoms kitoms panašioms organizacijoms, vykdančioms žmonių gebėjimo ir priėmimo operacijas, taip pat tikintiesiems, pašvęstiesiems ir vyskupams, kurie įvairiais būdas palaiko gelbėjimo veiksmus. Bažnyčia lydi šią veiklą. Evangelija tam įpareigoja, pridūrė Pranciškus.
„Bažnyčia neturi kitos alternatyvos – jei ji neseka Jėzaus pėdomis, jei myli ne taip, kaip Jėzus myli, praranda savo buvimo pagrindą. Visuotinės brolystės įkūnijimas yra Dievo nuo sukūrimo pradžios mums pravesta svajonė, visi kurie dalyvauja šioje misijoje bendradarbiauja su Dievo svajone.“
Dar viena tikrovė, kuri ypatingu būdu įkūnija brolystę, yra liaudies judėjimai, kuriems šioje knygoje irgi skirta dėmesio, pažymėjo popiežius, kartu pasidalydamas atsiminimais iš Buenos Airių, kur kaip vietos arkivyskupas pirmą kartą susidūrė su „liaudies judėjimų mistika“ – gilia atjauta, kuri virsta bendruomeniniu veikimu ir leidžia vargšams žengti pirmyn, bendrauti ir kovoti visiems kartu dėl kitokios visuomenės.
Pranciškus pacitavo kardinolo Loriso Capovilla, buvusio popiežiaus šv. Jono XXIII asmeninio sekretoriaus, kalbą apie visuotiną brolystę, pasakytą migrantams, su kuriais jis šventė savo šimto metų sukaktį, ir pakartojo savo paties 2015 metais išsakytą prašymą per susitikimą su liaudies judėjimų, kovojančių už socialinį teisingumą, atstovais:
„(Trokštu) matyti Bažnyčią su jums visiems atvertomis durimis, įsipareigojančią, jus lydinčią, kiekvienoje vyskupijoje, kiekvienoje Teisingumo ir taikos komisijoje realiai nuolat su įsipareigojimu bendradarbiaujančią su liaudies judėjimais. Kviečiu visus jus – vyskupus, kunigus ir pasauliečius, įskaitant socialines organizacijas iš miestų periferijų ir valsčiaus, pagilinti šį susitikimą.“ (SAK / Vatican News)
