Popiežius Rytų Timoro sielovadininkams: skleiskite Evangelijos kvapą
Popiežius sakė, kad jis labai džiaugiasi, kad galėjo išsirengti į šią savo kelionę į pasaulio Rytus ir susitikti su tikinčiųjų bendruomenėmis, kurios yra gyvas įrodymas, kaip Bažnyčia stengiasi vykdyti Kristaus įsakymą skelbti jo Gerąją Naujieną iki pat žemės pakraščių. Rytų Timorą būtų galima pavadinti šalimi, kuri yra „žemės pakraščiuose“. Tačiau ši šalis, dėl to, kad yra žemės pakraštyje, yra Evangelijos centre. Tai, pasak Pranciškaus, yra paradoksas, kuriuo turi vadovautis krikščionys: Evangelijos požiūriu, pakraščiai yra centras, o Bažnyčia, kuri nesugeba pasiekti pakraščių, o yra susitelkusi tik į centrą, yra serganti Bažnyčia.
Mąstant apie Bažnyčios Rytų Timore darbus ir iššūkius, sakė Pranciškus, ateina į galvą kupina švelnumo ir artumo Evangelijos scena Jėzaus draugų Lozoriaus, Mortos ir Marijos namuose. Vieną kartą per vakarienę Marija paėmė indą brangių kvepalų ir jais patepė Jėzaus kojas. To įvykio liudininkai stebėjosi, o kartu jautė, kaip po visus namus sklinda nepaprastai malonus kvapas.
Toliau kalbėdamas apie Bažnyčios Rytų Timore gyvenimą ir jos misiją Pranciškus naudojo šią kvepalų metaforą. Rytų Timoro Bažnyčia gavo Evangelijos dovaną, kuri yra kaip tie palyginimo kvepalai. Ji yra pašaukta sergėti šią brangią dovaną ir skleisti Evangelijos kvapą.
Ką reiškia sergėti? Pasak popiežiaus, visų pirma tai reiškia visada atsiminti, kad gavome brangią dovaną, visada atsiminti savo buvimo krikščionimis, kunigais, vienuoliais ar katechetais ištakas. Mes gavome Dievo gyvenimą per jo Sūnų Jėzų, kuris mirė už mus ir atsiuntė mums Šventąją Dvasią. Mes esame patepti, esame patepti džiaugsmo aliejumi.
„Brangūs broliai, brangios seserys, jūs esate Kristaus kvapas!“ – sakė Pranciškus, primindamas, kad šį simbolį timoriečiai puikiai supranta, nes Timore auga malonų kvapą skleidžiantis sandalmedis, žinomas ir branginamas visame pasaulyje. „Nepamirškime vieno dalyko: iš Viešpaties gautą kvapą reikia branginti. Tai reiškia, kad reikia suvokti gautą dovaną, atsiminti, kad kvepiantis aliejus yra skirtas ne mums patiems, bet Kristaus kojoms patepti, Evangelijai skelbti ir tarnauti vargstantiesiems.“
Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie antrojo metaforos aspekto – skleisti kvapą, tai yra skelbti ir liudyti Evangeliją. Minėtame palyginime Marija naudoja brangų aliejų ne sau, bet juo patepa Jėzaus kojas ir taip pasklinda saldus kvapas po visus namus. Evangelistas Morkus, aprašydamas šią sceną priduria, kad Marija, norėdama patepti Jėzų, netgi sudaužė alebastro indą su kvepiančiu tepalu. O tai reiškia, sakė Pranciškus, kad, jei norime sėkmingai evangelizuoti, turime sudaužyti kiautą, kuriame esame užsidarę, ir išeiti iš tingaus, patogaus religingumo, išgyvenamo tik dėl asmeninių poreikių.
„Jūsų šaliai, kurios šaknys glūdi ilgoje krikščionybės istorijoje, šiandien taip pat reikia naujo evangelizacijos impulso, kad Evangelijos kvapas pasiektų visus, – sakė Pranciškus. – Reikia susitaikymo ir taikos kvapo po kančių ir karo metų; reikia gailestingumo kvapo, kuris padėtų vargstantiesiems atsistoti ant kojų, kuris žadintų pasiryžimą atkurti ekonominę ir socialinę šalies gerovę; reikia, kad teisingumo kvapas išstumtų korupcijos dvoką. Evangelijos kvapas turi būti nukreiptas prieš viską, kas žemina, bjauroja ir net griauna žmogaus gyvenimą, prieš vidinę tuštumą ir kančią sukeliančias blogybes, tokias kaip alkoholizmas, smurtas ir nepagarba moterims. Jėzaus Evangelija turi galią perkeisti tamsią tikrovę ir sukurti naują visuomenę“, – sakė Pranciškus ir prašė visada atsiminti, kad kvapnusis Evangelijos aliejus yra skirtas visų pirma tam, kad pateptume Kristaus kojas, kurios yra mūsų tikėjimo brolių ir seserų, ypač vargingiausiųjų, kojos. (jm / Vatican News)
