Popiežius šventė Eucharistiją kartu su šimtais tūkstančių timoriečių
Pranciškus aukojo ne eilinio liturginio laikotarpio XXIII savaitės antradienio, bet votyvines Mišias Švč. M. Marijos garbei. Pirmajame skaitinyje skambėjo pranašo Izaijo žodžiai apie gimsiantį kūdikį, kuris valdys pasaulį ir atneš į jį savo taiką.
„Mums kūdikis gimė, Sūnus mums duotas“ (Iz 9, 5). Šiais žodžiais pranašas kreipiasi į Jeruzalės gyventojus miesto klestėjimo laikotarpiu, kuriam, deja, buvo būdingas ir didelis moralinis nuosmukis, pradėjo popiežius homiliją. Pranašas skelbia naują horizontą, kurį atvers Dievas – vilties ir džiaugsmo ateitį be priespaudos ir karų. Patekės skaisti šviesa, kuri išlaisvins iš nuodėmės tamsos, Dievas tai padarys ne ginklų ir turtų galia, bet dovanodamas savo Sūnų. „Pamąstykime apie šį įvaizdį, – sakė Pranciškus. – Dievas skleidžia savo gelbstinčią šviesą dovanodamas Sūnų.“
Visur pasaulyje vaiko gimimas yra spindinti džiaugsmo ir šventės akimirka. Matydamas naujagimį netgi kiečiausios širdies žmogus prisipildo švelnumo, o nusivylęs vėl atranda viltį. Rytų Timore yra daug vaikų, sakė Pranciškus. Tai jauna šalis, kiekviename kampelyje jaučiamas gyvybės pulsavimas. Ir tai yra didžiulė dovana.
Šios dienos liturgijoje pagerbiame Dievo Motiną, davusią pasauliui Viešpatį, kuris norėjo gimti mažas, kad taptų mūsų broliu. „Todėl, brangūs broliai ir seserys, nebijokime pasidaryti maži prieš Dievą ir vieni prieš kitus, – kalbėjo Pranciškus. – Nebijokime aukoti savo laiką, peržiūrėti savo planus, ko nors atsisakyti, kad broliui ar seseriai būtų geriau, kad jie būtų laimingesni. Pakeisti savo planus nebūtinai reiškia juos atmesti kaip netikusius, bet reiškia padaryti juos dar gražesnius dovanojant save kitiems ir priimant kitus.“
Didybės viršūnė yra atiduoti savo gyvenimą iš meilės: kaip Marija ir kaip Jėzus, kuris ant kryžiaus atidavė viską, pasidarė mažas, bejėgis, silpnas, kad Tėvo Karalystėje parengtų vietą kiekvienam iš mūsų.
Popiežius homilijoje paminėjo du tradicinius rytų timoriečių papuošalus, pagamintus iš brangiųjų metalų. Pirmasis, puošiantis kaktą, simbolizuoja saulės šviesą. Jis byloja apie jėgą, energiją ir šilumą ir gali reikšti gyvybę teikiančią Dievo galią. Antrasis, dedamas ant krūtinės, primena švelnų mėnulio švytėjimą, byloja apie ramybę, vaisingumą ir simbolizuoja motinos švelnumą. Taip Viešpats parodo savo didybę, kurios esmė yra meilė ir gailestingumas.
„Taigi per šią Eucharistiją kartu melskime, kad kiekvienas iš mūsų, kaip vyrai ir moterys, kaip Bažnyčia ir visuomenė, mokėtume atspindėti pasaulyje stiprią ir švelnią meilės Dievo šviesą, Dievo, kuris, kaip meldėmės psalmėje, „pakelia silpną žmogų iš dulkių, ištraukia elgetą iš šiukšlyno, kad pasodintų su kilmingaisiais – su savo tautos didžiūnais (Ps 113, 7–8)“, – baigė homiliją Pranciškus. (jm / Vatican News)
