Popiežius: krikščionis ugdytojas – vedlys per pasaulio sudėtingumo labirintą
Krikščioniškojo ugdymo tarnystė, kurią nuo seno vykdo ir remia Katalikų veikimo judėjimas, mūsų laikais galbūt labiau nei bet kada anksčiau susiduria su įvariais iššūkiais, sakė Pranciškus. Dabartiniais epochų kaitos laikais, vykstant sekuliarizacijos procesui, ugdymo veikla atsiduria beveik beprecedentėje situacijoje. Krikščioniškojo ugdymo proceso dalyvių darbas – tai tarsi kelionė per neištirtą teritoriją. Susiduriame su antropologiniais ir kultūriniais pokyčiais, į kuriuos labai dažnai dar neturime atsakymo, jo vis dar ieškome Dievo žodžio šviesoje. Popiežius paminėjo šios konferencijos organizatorių sugalvotą krikščionio ugdytojo misijos apibrėžimą: šiandien reikia būti „didelę širdį turinčiais ugdytojais“, vykdančiais savo pašaukimą „sudėtingumo labirintuose“.
Iš tiesų, sakė popiežius, siekiant vaikų ir jaunuolių gerovės reikia didelės mylinčios širdies, reikia nebijoti siūlyti aukštų idealų. Kad šiuose „sudėtingumo labirintuose“ neprarastumėte gijos, svarbu veikti ne vieniems, bet megzti ir stiprinti ryšius su kitais ugdymo proceso dalyviais – kitais ugdytojais, šeimomis, sportinės veiklos organizatoriais, taip pat katechetais, kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, nepamirštant bendradarbiavimo su pilietinėmis institucijomis. Tačiau svarbiausia, pabrėžė Pranciškus, visada reikia su pasitikėjimu ir empatija žiūrėti į pačius vaikus, paauglius, jaunuolius, reikia į juos žiūrėti Jėzaus žvilgsniu ir juos mylėti Jėzaus širdimi. Jie yra pasaulio ir Bažnyčios dabartis ir ateitis. Ugdytojų ir auklėtojų pareiga – juos palydėti, palaikyti, drąsinti ir savo liudijimu jiems padėti save ir kitus suvokti kaip brolius ir seseris. (jm / Vatican News)
