Popiežius pasionistams: tegul kamuoja troškimas kalbėti apie Dievo meilę
„Štai aš, siųsk mane!“ – atsiliepė Izaijas. Pranciškus linkėjo, kad pranašo atsakymas taptų ir misionierių pasionistų atsakymu, ypač artėjant Jubiliejui. Taip pat būtina malda – „Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“, sako Viešpats (žr. Lk 10, 2). Kuo daugiau žmonių pasiekianti misija yra pageidautina ir būtina, nes visiems, neišskiriant nė vieno, labai reikia Evangelijos šviesos.
„Be įprastų sielovados metodų, linkiu jums taip pat atrasti naujus kelius ir kurti naujas galimybes, kad žmonėms būtų lengviau susitikti su Viešpačiu, kuris nė vieno neapleidžia, bet nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pažintų tiesą ( žr. 1 Tim 2, 4)“, – sakė Pranciškus, linkėdamas išeiti į gatves ir aikštes. Tačiau mūsų žodžiai, pakartojo jis, bus iš tiesų svarūs, jei atspindės mūsų pačių dvasinį gyvenimą ir bendruomenės brolybę. Būtina išsaugoti kontempliatyvų gyvenimą ir kasdien laiko dalį skirti maldai. Jei reikia, ir mėnesius. Popiežius priminė, kad pasionistų steigėjas – šv. Paulius nuo Kryžiaus – taip pat buvo vienas iš garsiausių savo laikmečio mistikų, giliai išgyvenęs Kristaus Kryžiaus slėpinį. Jam Jėzaus mirtis ant Kryžiaus buvo aukščiausia Dievo meilės apraiška, meilės stebuklas, durys į vienybę su Dievu, visų dorybių mokykla ir jėgų ištverti bet kokį skausmą versmė. Suvokdamas tokią didelę ir gražią Dievo meilę, šventasis jautė didelį vidinį liūdesį, kad žmonija jos nepažįsta arba nevertina. Būtent toks suvokimas paskatino šv. Paulių nuo Kryžiaus pradėti burti bendraminčius ir pradėti skelbti apie šią meilę. Šiandien apie Prisikėlusiojo Nukryžiuotojo ir jo meilės buvimą mūsų dienų kančiose skelbia dabartiniai pasionistai.
Pasak Pranciškaus, Jėzaus Kristaus kančios – pasionistų – kongregacijos charizma glaudžiai siejasi su viena iš svarbiausių Jubiliejaus temų – viltimi. Juk krikščioniškos vilties pagrindas yra Kristaus mirtis ir prisikėlimas. Iš Kristaus širdies ištryškęs kraujas ir vanduo mums sako, kad gyvenimas tęsiasi ir po mirties, kad niekas negali įveikti meilės, dovanotos su Šventąją Dvasia.
„Jei niekas negali užgniaužti žmogaus gebėjimo mylėti, tuomet niekas neprarasta, viskas įgauna prasmę ir vertę, viskas išgelbėjama. Ant šio tikėjimo tikrumo laikosi viltis“, – sakė popiežius pasionistams. (RK / Vatican News)
