Paieška

Popiežius: krikščionių nevienybė – gėda ir papiktinimas

Penktadienio vakarą popiežius ir Vyskupų sinodo sesijos dalyviai, tarp jų ir stebėtojų teisėmis sesijoje dalyvaujantys kitų Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių atstovai, meldėsi už krikščionių vienybę. Šią dieną, spalio 11-ąją, sukako 62 metai nuo II Vatikano susirinkimo pradžios.

Ekumeninės pamaldos vyko Pirmųjų Romos kankinių aikštėje Vatikane, šalia Šv. Petro bazilikos. Per pamaldas buvo skaitomi Šv. Rašto skaitiniai ir maldos, sudarytos iš II Vatikano susirinkimo konstitucijos Lumen gentium ir dekreto dėl ekumenizmo Unitatis redintegratio ištraukų, skambėjo Taizé bendruomenės giesmės, būdingos katalikų, anglikonų ir Rytų krikščionių tradicijoms.

Prieš pamaldų pabaigą buvo numatyta popiežiaus homlija. Pranciškus homilijos neperskaitė, tačiau vėliau buvo paskelbtas jos tekstas.

„Šią dieną, kai prisimename II Vatikano susirinkimo atidarymą, kuriuo Katalikų Bažnyčia oficialiai įsitraukė į ekumeninį judėjimą, susirinkome melstis kartu su mūsų broliais ir seserimis iš kitų Bažnyčių, – sakoma popiežiaus homilijoje. – Krikščionių vienybė ir sinodiškumas yra susiję. Abiejuose procesuose svarbu ne tiek ką nors sukurti, kiek priimti ir padaryti vaisingas jau gautas dovanas.“

Pasak Pranciškaus, sinodo patirtis padeda geriau suprasti kai kuriuos krikščionių vienybės aspektus. Visų pirma tai, kad vienybė yra malonė. Siekiant vienybės pagrindinė veikėja yra Šventoji Dvasia, kuri veda krikščionis vis didesnės bendrystės link. Kaip iš anksto nežinoma, koks bus sinodo rezultatas, taip ir tiksliai nežinoma, kokia bus vienybė, į kurią esame pašaukti. Vienybė pirmiausia yra ne žemės, bet Dangaus vaisius. Nežinome kada ir kokiu būdu bus pasiekta vienybės pilnatvė. Ji yra dovana, kurią turime priimti netrukdydami Apvaizdai.

Popiežiaus homilijoje rašoma, jog sinodo patirtis taip pat padeda geriau suprasti, kad vienybės siekimas yra tarsi kelionė: vienybė bręsta ir stiprėja keliaujant kartu. Ji auga, kai krikščionys vieni kitiems tarnauja, kalbasi ir bendrauja.

Trečias popiežiaus paminėtas dalykas – vienybė yra harmonija. Sinodas padeda iš naujo atrasti Bažnyčios grožį jos narių įvairovėje. Vienybė nėra vienodumas, ji taip pat nėra kompromisų ar pusiausvyros rezultatas. Krikščionių vienybė yra charizmų įvairovės harmonija.

Galiausiai, kaip ir sinodiškumas, krikščionių vienybė yra būtina liudijimui. Krikščionių vienybės reikia misijai. Ekumeninis judėjimas gimė iš troškimo liudyti drauge su kitais, o ne atskirai nuo kitų ar, dar blogiau, vieniems prieš kitus.

Baigdamas savo meditaciją popiežius primena šios Vyskupų sinodo sesijos pradžioje vykusias Atgailos pamaldas. „Šiandien vėl kartojame, kad mes jaučiame gėdą dėl krikščionių susiskaldymo skandalo, dėl papiktinimo, kad kartu neliudijame Viešpaties Jėzaus“, – sakoma Pranciškaus homilijoje ir priduriama, kad šis sinodas – tai raginimas ir galimybė griauti sienas, kurios vis dar skiria krikščionis. (jm / Vatican News)

2024 spalio 11, 19:45