„Viešpaties angelas“. Ar mokame pažvelgti į vargšą Jėzaus akimis?
Minia eina pro Bartimiejų, kone niekas jo nemato ir nekreipia dėmesio į jį. Garsus Bartimiejaus šauksmas taip pat yra troškimas būti pamatytam, troškimas pasakyti – „aš egzistuoju!“
„Dovydo sūnau, pasigailėk manęs!“, šaukia Bartimiejus. O Jėzus išgirsta, atsiliepia ir paklausia – „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Šis klausimas tokioje situacijoje skamba tarsi provokacija – ar neaišku, ko gali norėti aklasis Jericho elgeta? Tačiau Jėzaus klausimo esmė yra kita – jis klausia apie Bartimiejaus tikėjimą, apie tai, ką jis pamatė savo širdies akimis, jam einant pro šalį, kas jam yra „Dovydo sūnus“, ko iš tiesų jam labiausiai reikia?
Koks mūsų elgesys, klausė popiežius, kai sutinkame prašančius išmaldos? Daugybę kartų nusisukame į kitą pusę ir elgiamės taip, tarsi jie neegzistuotų. Ar galime išmokti pažvelgti į vargšą Jėzaus akimis, suprasti jo klausimus, jo prašymus, atsiliepti į pagalbos prašymą, pažvelgti jam į akis, paliesti jo kūną? Ir tuo pat metu – pažvelgti į Viešpatį, kuris prie mūsų prisiartina vargšo asmenyje? (RK / Vatican News)
