Popiežius: Grigaliaus universitetas – tradicijos ir gyvenimo dialogo vieta
Popiežių pasveikino universiteto rektorius t. Marcas Lewisas SJ ir didysis kancleris, Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa SJ. Pranciškus pasakė gana ilgą kalbą apie bendrai universiteto, katalikų universiteto ir ypač šio, nuo pat pradžių jėzuitams priklausančio, universiteto pašaukimą dabartiniu Bažnyčios gyvenimo metu.
Universiteto vaidmuo yra nepaprastai svarbus ugdant jaunojo žmogaus asmenybę, kreipėsi Pranciškus į Popiežiškojo Grigaliaus universiteto bendruomenę. Ugdymas yra ne tik žinių perteikimas, bet ir asmeninės savitvardos skatinimas bei jausmų lavinimas. Jei ugdymo procesas nebūna suderintas proto ir širdies lavinimas, jis gali lengvai tapti sausu intelektualizmu arba netgi narcisizmu.
Popiežius pacitavo 1556 m. šv. Ignaco Lojolos bendradarbio užrašytus žodžius: „Visas krikščionybės ir pasaulio gėris priklauso nuo tinkamo jaunimo formavimo, o tam reikalingi dorybingi ir išmintingi mokytojai.“ Tai rodo, kaip aiškiai buvo suvokiama universitetų ir visų kitų mokymo institucijų atsakomybė už jaunimo ugdymą ir dvasinę sveikatą. Pasak popiežiaus, žvilgsnis į Grigaliaus universiteto istoriją skatina pagalvoti, kas ugdymo procese yra laikina ir kas – amžina. Pats Romos miestas moko, kad tai, kas kitados atrodė nepajudinama, galiausiai virsta griuvėsiais, o tai, kam skirta praeiti, iš tiesų atsispiria laikui. Evangelijos logika mums primena, kad norint laimėti, reikia būti pasirengusiam prarasti. Pranciškus klausė: ką mes esame pasirengę prarasti, kad galėtume atsiliepti į šiandienos iššūkius? Ką galime padaryti? Ko tikėtis?
Pasak Pranciškaus, katalikiškojo ugdymo procese reikia grįžti prie įsikūnijusios teologijos, kuri atgaivintų viltį, ir filosofijos, skatinančios troškimą pažvelgti už paslapties ribų. Reikia egzegezės, kuri būtų širdies žvilgsnis į Dievo žodį, Būtina studijuoti kitas krikščionių tradicijas, dalytis turimomis dvasinėmis dovanomis, ieškoti galimybių suderinti skirtumus.
Universitetas, sakė Pranciškus, jei nori būti Bažnyčios misijos vieta ir įrankis, turi gilintis į žinią, kurios autorius yra Dievas ir kuri buvo išmėginta mezgant dialogą su žmonija, atsisakius skirstymo į „mes“ ir „jie“. Svarbu jausti Bažnyčios ritmą, suprasti, kad tarnaujame Bažnyčiai. Popiežius priminė, kad buvęs jėzuitų vadovas tėvas Hansas Kolvenbachas sakydavęs, jog „mes negalime dalyti to, ką Viešpats sujungė Kristaus ir Jo Bažnyčios slėpinyje“. Slėpinys nėra matuojamas, o patriamas. Jis reikalauja nuolat, sąžiningai ir giliai ieškoti to, kas jungia, ir niekada nekurstyti to, kas mus atskiria nuo Kristaus meilės ir vienybės su Bažnyčia.
Norint tai pasiekti, būtina paversti akademinę erdvę širdies namais, dialogo vieta tarp praeities ir dabarties, tarp tradicijos ir gyvenimo, tarp istorijos ir istorijų. Toks požiūris neabejotinai prisidės prie to, kad universitetas būtų ne tik žinių centras, bet ir šviesulys, vedantis žmones į didesnį supratimą, meilę ir viltį, kurios šiandien yra tokios reikalingos mūsų pasaulyje, kalbėjo Pranciškus.
Popiežiškojo Grigaliaus universiteto istorijos pradžia laikomi 1551 m., kai Jėzaus Draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola įkūrė jėzuitų vadovaujamą Romos kolegiją, taip pat vadinamą „Visų tautų universitetu (Universitas omnium nationum). 1584 m. popiežius Grigalius XIII suteikė kolegijai naujas patalpas ir aprūpino lėšomis, kad ji galėtų priimti tūkstantį studentų. Romos kolegija ėmė garsėti kaip svarbus matematikos, astronomijos ir fizikos studijų centras. Ilgainiui Romos kolegiją imta vadinti Grigaliaus universitetu, taip pagerbiant popiežių Grigalių XIII, kuris, beje, yra ir Vilniaus universiteto steigėjas. 1930 m. universitetas persikėlė į dabartines patalpas Pilotta aikštėje, netoli visų turistų lankomo Trevi fontano.
Popiežiškajam Grigaliaus universitetui tebevadovauja jėzuitai. Kaip pradžioje, taip ir šiandien pagrindinė universiteto misija – tarnauti Bažnyčiai visame pasaulyje, rengti kunigus ir seminaristus, vienuolius ir pasauliečius tarnystei Bažnyčioje.
Šių metų gegužės 19 d. įsigaliojo, prieš tai popiežiaus Pranciškaus patvirtintas, naujas universiteto statutas – prie Popiežiškojo Grigaliaus universiteto buvo prijungtos kitos dvi iki tol savarankiškai veikusios akademinės institucijos – Popiežiškasis Biblijos institutas ir Popiežiškasis Rytų institutas.
Šiuo metu Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą lanko beveik 3 tūkst. studentų iš 121 pasaulio valstybės. Pusė studentų yra europiečiai, 15% – iš Lotynų Amerikos, 11% – iš Šiaurės Amerikos, 11% – iš Afrikos, 11% – iš Azijos ir 2% – iš Okeanijos. Maždaug 40% studentų yra kunigai ir broliai vienuoliai, 30% – seminaristai, 12% – pasaulietės, 10% – pasauliečiai, 8% – vienuolės.
57 Grigaliaus universiteto absolventai buvo paskelbti šventaisiais, 27 – palaimintaisiais, 16 buvo išrinkti popiežiais. Popiežiškojo Grigaliaus universiteto absolventai yra 36% dabartinių kardinolų ir 24% vyskupų. (jm / Vatican News)
