2025 m. Jubiliejus ir popiežiaus troškimai
Turi būti visiškai aišku, kad iš karų išeinama pralaimėtojais; iš kiekvieno karo ir nuo pat pirmos jo dienos visi visuomet pralaimi – visi! Nebūna nugalėtojų ir nugalėtųjų – būna tik pralaimėtojai, pažymėjo popiežius naujo veikalo apie Šventuosius metus, skirtus vilties temai, pratarmėje.
Padėkojęs veikalo autoriui, italų rašytojui ir žurnalistui Francesco Antonio Grana už veikale „Vilties jubiliejus“ pristatytą jubiliejaus temos Vilties piligrimai sintezę, popiežius priminė, jog Šventieji metai yra ne tik kalendorinis įvykis, bet autentiška popiežių pastoracijos priemonė, leidžianti padėti einantiems krikščioniškojo gyvenimo keliu, kad intensyvūs piligriminių kelionių ir atsivertimo momentai maitintų ir stiprintų jų viltį, nepakeičiamą palydovę, leidžiančią įžvelgti tikslą – susitikimą su Viešpačiu.
„Viltis nė vieno nenuvilia“, – priminė popiežius, savo tekste daug kartų cituodamas Jubiliejaus skelbimo bulę Spes non confundit („Viltis neapgauna“).
Pažymėjęs, kad milijonai 2025 metų jubiliejaus piligrimų Romoje žengs pro keturių popiežiškųjų bazilikų – Šv. Petro, Šv. Jono Laterane, Didžiosios Šv. Marijos ir Šv. Pauliaus už mūrų – duris popiežius išsakė norą, kad jų piligrimystės būtų ne kaip turistinės kelionės, o proga atsiversti, peržiūrėti savo gyvenimą Evangelijos šviesoje, įsiklausyti į vienintelį Žodį, kuris gelbsti – į Jėzaus Kristaus žodį.
Popiežius be šio troškimo išsakė dar du: kad piligriminė kelionė į Romą būtų palydima artimo meilės gesto, kurį, anot Pranciškaus, būtų galima atlikti niekam nepastebint, slapta: pagal galimybes padėti kam nors pakilti iš vargo. Trečias popiežius išsakytas troškimas: kad keliaujantieji palydėtų piligrimystę malda už jį – už popiežių, nes popiežiaus darbas nėra lengvas, patikino Pranciškus.
Popiežius taip pat priminė, kad Jubiliejaus proga paprašė amnestijos kaliniams, t. y. atleidimo nuo bausmės ar jos dalies bei orių kalinimo sąlygų visiems nuteistiems, taip pat mirties bausmės panaikinimo. Nuteistieji yra mūsų broliai, priminė Pranciškus.
Popiežius priminė ir tai, kad norėdamas suteikti ženklą vilties, kuri nenuvilia ir neapgauna, bei konkrečiai užtikrinti savo artumą kaliniams, viename Romos kalėjime jis asmeniškai atidarys Šventąsias duris.
„Viltis nėra nei optimizmas, nei teigiamas nusistatymas dėl ateities, nėra iliuzija ar emocija, o konkreti dorybė, su konkrečiais apsisprendimais susijęs nusistatymas. Viltį maitina kiekvieno įsipareigojimas siekti gėrio. Viltis auga, kai jaučiamės įsitraukę į savo ir į kitų gyvenimo įprasminimą. Būtent todėl vilties puoselėjimas yra socialinis, intelektualinis, dvasinis, meninis ir politinis veiksmas tikriausia šio žodžio prasme. Tai savo talentų ir išteklių panaudojimas dėl bendrojo gėrio. Puoselėti viltį reiškia sėti ateitį. Viltis skatina pokyčius ir gerina ateitį. Pasidalijęs Charles’o Peguy įžvalga, kad viltis yra mažiausia iš dorybių, popiežius pridūrė, kad viltis yra ne tik mažiausia dorybė, bet ta, kuri veda toliausiai. Ir viltis nenuvilia. Niekada! – pažymėjo popiežius. (SAK / Vatican News)
