Popiežius audiencijoje priėmė Albanijos bektašių delegaciją
Galima priminti, kad bektašiai yra musulmonai, kurių doktrinose ir praktikose yra daug misticizmo, filosofinių elementų, kitų religijų ir kultūrų elementų. Toks atvirumas prisideda prie jų sugebėjimo tolerantiškai ir harmoningai sugyventi su kitomis religijomis. Kita vertus, istorijoje jie ne kartą atsidūrė nemalonėje tų islamo srovių, kurios yra artimos pažodinei islamo interpretacijai. Nors bektašių ordinas gimė Anatolijoje, dabartinėje Turkijoje, dėl istorinių aplinkybių ordino centrinė būstinė yra Albanijoje, netoli sostinės Tiranos. 2015 metais atidaryta nauja šventovė tapo ordino pasaulinio centru. Bektašių atstovas, kaip savo sveikinime priminė popiežius, dalyvavo 2011 metų Maldos už taiką susitikime Asyžiuje.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, Albanijos bektašių ir Katalikų Bažnyčios Albanijoje draugystė yra gėris visiems ir jis viliasi, kad šie bendrystės ryšiai stiprės bei tarnaus tautų brolybei ir santarvei.
Šiais neramiai laikais visi esame kviečiami atmesti smurto ir nesantaikos logiką, pakeisti ją susitikimo, draugystės ir bendradarbiavimo logika dėl visų bendrojo gėrio, kreipdamasis į bektašių ordino vadovus pažymėjo popiežius Pranciškus, pabrėždamas, jog religiniai įsitikinimai padeda suvokti bendražmogiškas vertybes, skirtingiems balsams tapti vienu choru.
Anot popiežiaus, bektašių bendruomenė, kiti Albanijos musulmonai, krikščionys, visi krašto tikintieji, gali tapti susitaikymo ir abipusio praturtinimo pavyzdžiu ne tik savo krašte, bet ir gerokai platesniame Rytų ir Vakarų horizonte.
„Tarpreliginiam dialogui tenka išskirtinis vaidmuo kuriant susitaikymo, teisingumo ir taikos ateitį, kurios taip karštai trokšta pasaulio tautos, ypač jaunuoliai“, – pabrėžė popiežius, prašydamas savo audiencijos dalyvių iš Albanijos perduoti jo sveikinimus visiems savo kraštiečiams. (RK / Vatican News)
