Popiežius: kai sakome „Dievo Motina“, kalbame apie Dievo pasirinkimą tapti žmogumi
Sausio 1 dienos rytą jis vadovavo Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės Mišioms Šv. Petro bazilikoje, o homilijoje taip pat priminė, kad pirmąją naujų metų dieną yra minima Pasaulinė taikos diena.
Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, rašė galatams apaštalas Paulius (Gal 4, 4). Jis atkartoja Kalėdų skelbimą – Žodis tapo kūnu ir tuo pat metu pabrėžia, kad Dievo Sūnus yra tikras žmogus, gimęs iš įsčių.
Daugybę žmonių žavi pagunda, galinti suvilioti ir daug krikščionių: įsivaizduoti ar susikurti „abstraktų“ Dievą, susietą su miglotu religingumu, su tam tikra gera emocija.
Tačiau jis gimė iš moters, turi veidą ir vardą ir kviečia mus užmegzti su juo ryšį. Jėzus Kristus, mūsų Išganytojas, gimė iš moters. Su kūnu ir krauju. Jis kilo iš Tėvo, bet įsikūnijo Mergelės Marijos įsčiose. Jis atėjo iš aukštybių, bet gyveno žemėje. Jis yra Dievo Sūnus, bet tapo žmogaus Sūnumi. Jis gimė iš moters ir yra vienas iš mūsų: kaip tik todėl jis gali mus išgelbėti.
Gimė iš moters kaip trapus, mažas kūdikėlis. Popiežius citavo šv. Liudviko Marijos Grinjono de Monforo žodžius apie Dievo Išmintį, kuri galėjo tiesiogiai pasirodyti visiems žmonėms, bet pasirodė per Šventąją Mergelę. Galėjo pasirodyti, kaip žmogus pačiame jėgų žydėjime, bet atėjo kaip mažytis vaikelis, kuriam reikia Motinos globos.
„Per visą Jėzaus gyvenimą matyti šis Dievo pasirinkimas, mažumo ir paslėptumo pasirinkimas“, – sakė popiežius Pranciškus. Viešpats niekada nepasiduos vilionėms daryti didingus ženklus dieviškąja galia ir primesti save kitiems, kaip siūlė velnias. Jis atskleidžia Dievo meilę per savo žmogiškumo grožį, gyvendamas tarp mūsų, dalydamasis paprastu gyvenimu, sudarytu iš nuovargio ir svajonių, rodydamas užuojautą kūno ir dvasios kančioms, atverdamas aklųjų akis ir atgaivindamas pasimetusias širdis. Jėzus rodo mums Dievą per savo trapų žmogiškumą ir per rūpestį trapiaisiais.
„Šaukdamiesi Marijos kaip Dievo Motinos, mes tvirtiname, kad Kristus gimė iš Tėvo, bet taip pat gimė iš moters įsčių“, – pakartojo popiežius Pranciškus. Tvirtiname, pasak jo, kad Kristus yra laiko Viešpats, tačiau gyvena mūsų laike ir šiais naujaisiais metais. Tvirtiname, kad jis yra pasaulio Išganytojas, Gelbėtojas, tačiau galime ir turime jo ieškoti kiekvieno žmogaus veide. Ir jei jis, Dievo Sūnus, pasidarė mažas, kad būtų paimtas ant motinos rankų, globojamas, tai reiškia, kad ir šiandien jis ateina per visus, kuriems reikia tokios pat globos: per kiekvieną seserį ir brolį, kuriuos sutinkame ir kuriems reikia dėmesio, išklausymo ir švelnumo.
Tad ir šiuos naujus metus, kvietė iškilmės homilijoje popiežius, patikėkime Marijai, Dievo Motinai, kad ir mes, kaip ir ji, išmoktume atrasti Dievo didybę mažuose gyvenimo dalykuose. Kad išmoktume rūpintis kiekviena iš moters gimusia būtybe, pirmiausia saugodami brangią gyvybės dovaną, kaip tai daro Marija: gyvybę įsčiose, vaikų gyvybę, kenčiančiųjų gyvybę, vargšų gyvybę, pagyvenusių, vienišų, mirštančiųjų gyvybę.
Šiandien, Pasaulinę taikos dieną, šį kvietimą, sklindantį iš motiniškos Marijos širdies, visi esame kviečiami priimti: branginti gyvybę, rūpintis sužeista gyvybe, grąžinti orumą kiekvieno „gimusio iš moters“ gyvenimui yra taikos civilizacijos kūrimo pagrindas.
„Jai patikime šiuos naujus jubiliejinius metus, jai patikime klausimus, rūpesčius, kančias, džiaugsmus ir viską, ką nešiojamės savo širdyse. Paveskime jai visą pasaulį, kad atgimtų viltis, kad pagaliau visose žemės tautose sužydėtų taika“, – Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės ir Pasaulinės taikos dienos Mišiose meldė popiežius Pranciškus.
Homiliją jis baigė žinomu pasakojimu apie Efeso susirinkimą (431 m.) – vyskupams žengiant į bažnyčią tikintieji šaukė „Dievo Motina“, o jų rankose laikomos lazdos nežadėjo nieko gero ganytojams, jei jie neskelbtų „Dievo Motinos“ dogmos. Šiandien mes neturime rankose lazdų, bet turime vaikų širdis, pastebėjo popiežius, kviesdamas kartu ir garsiai tris kartus Mišių dalyvius paskelbti – „Dievo Motina! Dievo Motina! Dievo Motina!“. (RK / Vatican News)
