Popiežius: mokytojai – vilties žmonės
Sveikindamas mokytojus ir mokinių tėvus Pranciškus pirmiausia atkreipė dėmesį, kad jų susitikimas vyksta Kalėdų liturginiu laikotarpiu, kuris mums atskleidžia Dievo pedagogiką. Kokia gi yra Dievo pedagogika? Dievo naudojamas ugdymo metodas yra artumas, sakė Pranciškus. „Dievas yra artimas, gailestingas ir švelnus. Kaip mokytojas įžengia į savo mokinių pasaulį, taip ir Dievas pasirenka gyventi tarp žmonių, kad juos ugdytų savo gyvenimo ir meilės kalba.“ Jėzus gimė skurde ir paprastume, o tai, pasak popiežiaus, iškelia esminius dalykus – nuolankumą, neatlygintinumą ir kito priėmimą. Kalėdos mus moko, kad didybė pasireiškia ne sėkme ar turtais, bet meile ir tarnavimu kitiems. Dievo pedagogika yra dovanojimo pedagogika, kvietimas gyventi bendrystėje su Dievu ir su žmonėmis, dalyvauti visuotinės brolybės projekte. Ši Dievo pedagogika – tai ir kvietimas pripažinti kiekvieno asmens orumą, pradedant tais, kurie yra atstumti ir atsidūrę paribiuose.
Popiežius priminė, kad šeštadienio ryto susitikimas su Italijos mokytojais ir mokinių tėvais vyksta ką tik pradėtais švęsti Jubiliejaus metais. „Jubiliejus turi daug ką pasakyti švietimo ir mokyklų pasauliui, – kalbėjo Pranciškus. – Iš tikrųjų „vilties piligrimai“ yra visi žmonės, ieškantys savo gyvenimo prasmės, taip pat tie, kurie padeda jauniems žmonėms jos ieškoti. Geras mokytojas yra vilties vyras ar moteris, nes jis ar ji su pasitikėjimu ir kantrybe yra atsidavęs žmogaus augimo projektui. Jo ar jos viltis yra ne naivi, bet įsišaknijusi tikrovėje, palaikoma įsitikinimo, kad kiekviena ugdymo pastanga yra vertinga ir kad kiekvienas žmogus turi orumą ir pašaukimą, kurie nusipelno būti puoselėjami.“
Popiežius sakė, kad didžiausia vertybė, pagrindinis variklis, kuris palaiko mokytojų ir ugdytojų įsipareigojimą, yra viltis. Kaip jos neprarasti ir kaip kasdien ją puoselėti? Atsakymas, sakė Pranciškus, – niekada neišleisti iš akių Jėzaus, kuris yra mūsų bendrakeleivis ir mokytojas. Tik taip iš tiesų būsime vilties piligrimai. Pranciškus prašė pagalvoti apie žmones, su kuriais mokytojai susiduria vykdydami savo pašaukimą, apie vaikus ir suaugusiuosius. Visi kažko viliasi. Kiekvieno žmogaus širdyje glūdi gėrio troškimas ir laukimas, nežinant, ką atneš rytojus. Tačiau šios paprastos žmogiškosios viltys turi susitikti su krikščioniškąja viltimi; viltimi, kuri gimsta iš tikėjimo ir gyvena meilėje; viltimi, kuri pranoksta visus žmogaus troškimus, nes atveria protus ir širdis amžinajam gyvenimui ir grožiui. Tikintieji katalikiškųjų mokyklų mokytojai turi būti taip suvokiamos vilties ugdytojai. „Viltis niekada neapgauna, viltis niekada nestovi vietoje, viltis ir mus verčia nuolatos keliauti. Tad eikite pirmyn su pasitikėjimu“, – ragino Pranciškus. (jm / Vatican News)
