Pelenų trečiadienis. „Dulkės, brangios Dievo akyse“

Pamaldos prasidėjo tėvų benediktinų Šv. Anzelmo bazilikoje, iš kurios pajudėjo procesija į netoliese esančią tėvų dominikonų Šv. Sabinos baziliką. Čia kardinolas aukojo Pelenų trečiadienio Mišias ir perskaitė šiai dienai parengtą popiežiaus Pranciškaus homiliją.

Šį vakarą ant mūsų galvų barstomi pašventinti pelenai primena mums, kas esame, bet ir gaivina viltį, skatina galvoti apie tai, kokie būsime, sakoma popiežiaus homilijoje. Pelenai primena mums, kad esame dulkės, bet taip pat nukreipia mus į viltį, į kurią esame pašaukti, nes Jėzus nusileido į žemės dulkes ir savo Prisikėlimu jis paima mus su savimi pas Tėvą. Toks yra mūsų gavėnios kelias Velykų link: tarp mūsų trapumo suvokimo ir vilties, kad kelio pabaigoje mūsų lauks Prisikėlusysis.

Šiandien mes palenkiame galvas, kad jos būtų pabarstytos pelenais, palenkiame galvas tarsi norėdami pažvelgti į save, į savo vidų. Iš tiesų pelenai padeda mums prisiminti savo gyvenimo trapumą. Visi žinome, ką reiškia žmogaus trapumas. Patiriame jį per nuovargį, silpnumą, su kuriuo turime susitaikyti, per baimes, per nesėkmes, kurios degina mūsų vidų, per mūsų svajonių laikinumą, per suvokimą, kokie nepastovūs yra tie dalykai, kuriuos turime. Galiausiai trapumo būsena primena mums mirties dramą. Nepaisant kaukių, kurias esame užsidėję, ir dažnai meistriškai susikurtų įvairių dirbtinių priemonių, kurios turėtų atitraukti dėmesį nuo mūsų trapumo, pelenai primena mums, kas esame. Jie mus perkeičia, išblaško naivų narciziškumą, grąžina į tikrovę, padaro mus nuolankesniais ir atviresniais vieni kitiems.

Tačiau gavėnia taip pat yra kvietimas atgaivinti mumyse viltį, sakoma kardinolo perskaitytoje popiežiaus homilijoje. Gavėnios laikotarpis ragina mus pakelti galvas į Tą, kuris prisikėlė iš mirties, pakeldamas ir mus iš nuodėmės ir mirties pelenų į amžinojo gyvenimo šlovę.

Viltis sugrąžina gyvybę pelenams, kuriais mes esame. Be vilties būtume pasmerkti pasyviai kęsti savo žmogiškosios būklės trapumą ir ypač mirties patirtį. Velykų viltis, kurios link keliaujame, palaiko mus trapius, užtikrina mums Dievo atleidimą. „Žmogus yra dulkė ir į dulkes sugrįš, bet Dievo akyse jis yra brangi dulkė, nes Dievas sukūrė žmogų, skirdamas jam nemirtingumą“, – popiežiaus Benedikto XVI citata baigiama Pelenų trečiadienio homilija.  (jm / Vatican News)