Popiežiaus katechezė: Jėzus nugalėjo mirtį – visų mūsų baimių priežastį
Trečiadienį paskelbto teksto pradžioje paaiškinama, kad šią dieną pradedamame naujame katechezių cikle bus apmąstomi kai kurie Evangelijų pasakojamai apie žmonių susitikimus su Jėzumi, per kuriuos radikaliai pasikeitė tų žmonių gyvenimas. Iš tiesų, rašoma popiežiaus katechezėje, kiekvieno žmogaus gyvenime būna susitikimų, kurie nušviečia gyvenimą nauja šviesa ir suteikia vilties. Atsitinka, kad kas nors padeda mums iš kitos perspektyvos pažvelgti į sunkumus ar problemas, su kuriomis susiduriame; arba kas nors paprasčiausiai taria žodį, kuris neleidžia mums jaustis vienišiems, padeda pakelti skausmą. Kartais gali būti ir tylių susitikimų, per kuriuos nieko nepasakoma, tačiau tos akimirkos padeda atgauti pusiausvyrą.
Naują katechezę popiežius pradėjo nuo Evangelijos pagal Joną trečiame skyriuje aprašyto Jėzaus susitikimo su fariziejumi, vardu Nikodemas. Per šį susitikimą nuskamba Jėzaus žodžiai: „Kas negimsta iš aukštybių, negali regėti Dievo karalystės“ (Jn 3, 3).
Nikodemas ateina pas Jėzų naktį. Iš tiesų tai neįprastas laikas susitikimui. Tačiau evangelisto Jono kalboje nuorodos į laiką dažnai turi simbolinę reikšmę: šiuo atveju naktis tikriausiai yra tai, kas buvo Nikodemo širdyje. Jis yra žmogus, skendintis abejonių tamsoje, toje tamsoje, kurią patiriame, kai nesuprantame, kas vyksta mūsų gyvenime, ir nematome kelio. Stebėdami šią evangelisto aprašytą sceną matome, kad Nikodemas ne iš karto supranta, ką Jėzus jam sako. Nikodemas mąsto pagal savo logiką ir kategorijas, nes jis yra žmogus, turintis aiškiai apibrėžtą atsakomybę, einantis svarbias viešąsias pareigas. Tačiau Nikodemas jaučia, kad jo gyvenime kažkas nebeveikia. Jis jaučia poreikį keistis, bet nežino, nuo ko pradėti.
Tam tikrais gyvenimo tarpsniais tai nutinka mums visiems, sakoma popiežiaus katechezėje. Jei nesutinkame keistis, jei užsidarome savo nelankstume, įpročiuose ar mąstymo būduose, rizikuojame numirti. Kad gyventume, turime sugebėti keistis, ieškoti vis naujų būdų dalytis meile. Jėzus kalba Nikodemui apie naują gimimą, kuris yra ne tik įmanomas, bet netgi būtinas. Jei leisime Šventajai Dvasiai įžiebti mumyse naują gyvenimą, tuomet mes iš tiesų būsime kaip iš naujo gimę, atrasime tą gyvybę, kuri galbūt mumyse nyksta.
Pasak popiežiaus, natūralu, kad pokyčiai kartais mus gąsdina. Kartais jie mus traukia, jų trokštame, tačiau tuo pat metu ir nenorime palikti savo komforto zonos. Štai kodėl Dvasia skatina mus drąsiai stoti akistaton su savo baimėmis. Jėzus primena Nikodemui – Izraelio mokytojui – kad izraelitai taip pat bijojo, kai keliavo per dykumą. Ir jie taip susitelkė į savo rūpesčius, kad tam tikru momentu jų baimės įgavo nuodingų gyvačių pavidalą. Norėdami išsilaisvinti, jie turėjo pažvelgti į iš vario nukaltą žaltį, kurį Mozė iškėlė ant stulpo. Kitaip tariant, izraelitai turėjo pakelti akis ir drąsiai pažvelgti į tą jų baimių simbolį baimes. Tik pažvelgę į tai, kas mums kelia baimę, galime būti laisvi.
Nikodemas, kaip ir mes visi, turi žvelgti į Nukryžiuotąjį, kuris nugalėjo mirtį – visų mūsų baimių šaknį, sako Pranciškus ir ragina: „Pakelkime ir mes savo žvilgsnį į Nukryžiuotąjį Jėzų, eikime su juo susitikti. Jis perkeis mūsų gyvenimą ir mes būsime iš naujo gimę.“ (jm / Vatican News)
