Popiežius: „Polikrizei“ spręsti reikia globalių įrankių

Terminas „polikrizė“ (daugybinė krizė) kalba apie dramatišką istorinę konjunktūrą, kurią šiuo metu išgyvename ir kurioje susilieja, persidengia karai, klimato kaita, energetikos problemos, epidemijos, migracijos reiškiniai ir technologinės inovacijos, pažymi popiežius Pranciškus sveikinimo žinioje Popiežiškajai gyvybės akademijai.

Kovo 3–4 dienomis Romoje vyksta šios Akademijos plenarinė sesija, kurios tema – „Ar jau pasaulio pabaiga? Krizės, atsakomybės, viltys“. Akademijos narių, tarp kurių, galima priminti, yra ne vienas pasaulinio garso mokslininkas, ir 2025 metų plenarinės sesijos svečių pranešimai aprėpia labai daug sričių: biologiją, evoliucijos teoriją, antropologiją, svarbiausias žinias apie planetos ekosistemų raidą, taip pat ugdymo, visuomenių ir technologijų vystymosi temas, galiausiai religines ir teologines perspektyvas.

„Man visada malonu kreiptis į mokslo moteris ir vyrus, taip pat į Bažnyčios žmones, kurie palaiko dialogą su mokslo pasauliu. Kartu galite tarnauti gyvybei ir bendrajam gėriui“, – rašo popiežius susitikimo dalyviams. Sveikinimą popiežius pasirašė vasario 26 dieną, būdamas A. Gemelli ligoninėje.

Šventasis Tėvas pateikė keletą įžvalgų, kurios gali praversti nagrinėjant dabartinę „polikrizę“. Visų pirma, reikia analizuoti savo pasaulio ir visatos vaizdinį, taip pat priežastis, dėl kurių priešinamės socialinių praktikų pertvarkymui ir sąžinių žadinimui, nors krizės to reikalauja.

Kitas svarbus žingsnis, padedantis paleisti pokyčiams trukdančius įsitikinimus, įpročius ir baimes – įsiklausyti į mokslo žinių indėlį ir suprasti kultūrų bei antropologijos sampratų peržiūrėjimo poreikį.

Svarstykime, anot popiežiaus, apie tai, ką mokslas šiandien pasakoja apie materijos sandarą ir gyvų būtybių evoliuciją: tai daug dinamiškesnė gamtos vizija, nei buvo manyta Newtono laikais. Tai mums leis suprasti ir faktą, jog technokratija mūsų neišgelbės, bei atsispirti idėjoms, kurios, rodos patrauklios, bet iš tiesų įtvirtina stipresniojo įstatymą ir nužmogina.

Popiežiaus žinioje vėl primintas t. Teilhardas de Chardinas SJ, kuris mums paliko rimto dialogo su mokslu ir tarpdiscipliniškumo pavyzdį, įžvalgiai nagrinėjo homo sapiens savitarpio ryšius su visa gyvojo pasaulio sistema. Pasak Pranciškaus, toliau eidami tokiu keliu rasime vilties – tai ne pasyvus laukimas, o veržlus veržimasis link ateities – ženklų savajam „aš“, kuris realizuojasi, Benedikto XVI žodžiais, „mes“ viduje.

„Būtent dėl šio bendruomeninio vilties aspekto kompleksiškos ir visuotinės krizės akivaizdoje turime vertinti globalaus pobūdžio įrankius“, – rašo popiežius, atkreipdamas dėmesį tarptautinių institucijų vaidmens menkėjimą, taip pat dėl dalinių ar savanaudiškų interesų. Reikia stabilaus ir veiksmingo daugiašališkumo, kuris nepriklauso nuo besikeičiančių politinių aplinkybių ar mažos dalies interesų.

„Šis platus motyvų ir tikslų scenarijus yra jūsų susitikimo ir jūsų darbo horizontas, mieli Gyvybės akademijos nariai“, – pažymi Pranciškus, melsdamas jiems Dievo Motinos užtarimo ir perduodamas savo palaiminimą. (RK / Vatican News)