Ligonių ir medikų Jubiliejus. Popiežius pasirodė Šv. Petro aikštėje
„Popiežius Pranciškus su meile sveikina visus šios šventės dalyvius ir iš visos širdies dėkoja už maldas Dievui už jo sveikatą. Linkėdamas, kad jubiliejinė piligrimystė duotų daug vaisių, popiežius suteikia apaštališkąjį palaiminimą, skirtą visiems ligoniams ir kenčiantiems, taip pat visiems šią dieną į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems.“
„Gražaus sekmadienio, labai ačiū“, – pasakė pats popiežius Pranciškus.
* * *
Ligonių ir medikų Jubiliejaus Mišias Šv. Petro aikštėje aukojo Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella. Jis perskaitė ir šiai progai parengtą popiežiaus homiliją.
„Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ (Iz 43, 19). Šiuos žodžius Dievas per pranašą Izaiją taria Babilono tremtyje esančiai Izraelio tautai. Padėtis, kurioje buvo atsidūrusi Dievo tauta, atrodė beviltiška, tačiau būtent tokiame kontekste Viešpats kalba apie prasidedantį naują gyvenimą, sakoma per Mišias perskaitytoje popiežiaus homilijoje. Tą pačią žinią skelbia ir šios dienos Evangelija. Nusidėjėlė moteris pasmerkta mirčiai. Atrodo, kad jai nebėra jokios vilties, tačiau Dievas jos nepalieka. Iš tiesų, kaip tik tada, kai norintieji ją nubausti jau gniaužia rankose akmenis, į šios moteris gyvenimą įžengia Jėzus, apgina ją ir išgelbsti nuo smurto, suteikdamas jai galimybę pradėti naują gyvenimą. Šiomis dramatiškomis ir jaudinančiomis istorijomis liturgija šiandien kviečia mus gavėnios kelionėje atnaujinti pasitikėjimą Dievu, kuris visada yra šalia mūsų ir nori mus išgelbėti.
„Seserys ir broliai, šiuos Šventojo Rašto žodžius girdime švęsdami ligonių ir sveikatos apsaugos darbuotojų Jubiliejų, – sakoma Pranciškaus homilijoje. – Be abejo, liga yra vienas sunkiausių gyvenimo išmėgimų, per kurį pajuntame, kokie esame trapūs. Dėl ligos žmogus gali jaustis netekęs vilties. Tačiau taip nėra. Net ir tokiomis akimirkomis Dievas nepalieka mūsų vienų, ir, jei pasitikime juo, būtent ten, kur mūsų jėgos silpsta, galime patirti jo artumo paguodą.“
Kreipdamasis į gydytojus, slaugytojus ir visus sveikatos apsaugos darbuotojus popiežius sako, kad, kai jie rūpinasi pacientais, ypač pačiais silpniausiais, Viešpats suteikia galimybę atnaujinti savo gyvenimą, pripildo jį gailestingumo ir vilties.
Pranciškus, kuris šiuo metu pats yra ligonis, tiesiogiai kreipiasi į sergančiuosius ir kenčiančiuosius: „Su jumis, brangūs sergantys broliai ir seserys, dabartiniu savo gyvenimo laikotarpiu dalijuosi negalia, silpnumo jausmu, esu priklausomas nuo kitų. Tai ne visada lengva, bet tai mokykla, kurioje kasdien mokomės mylėti ir leistis būti mylimais, neapsimetinėdami ir neatmesdami, nesigailėdami ir neliūdėdami, dėkingi Dievui ir broliams bei seserims už gaunamą gėrį, pasitikėdami tuo, kas dar mūsų laukia.“ Pasak Pranciškaus, „ligoninės palata ir sergančiojo lova – tai ypatingos vietos, kur galime išgirsti mums kalbančio Viešpaties balsą.“
Popiežiaus homilija užbaigiama visiems skirtu raginimu neišstumti iš savo gyvenimo tų, kurie yra silpni ir pažeidžiami, neapsimetinėti, kad nematome skausmo savo aplinkoje, bet verčiau paversti jį galimybe augti visiems kartu, puoselėti viltį ir meilę, kuria Dievas apdovanojo mūsų širdis, nes meilė, nepaisant visko, išlieka amžinai. (jm / Vatican News)
* * *
Šeštadienį Vatikano radijo lietuvių redakciją aplankė Jubiliejaus dienose dalyvaujančių Kauno klinikų darbuotojų ir sielovadininkų grupelė. Apie Jubiliejaus piligrimystę ir apie ligonių sielovadą kalba Kauno klinikų aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos vadovė Ingrida Kėvalienė, kapelionas kun. Nerijus Pipiras ir sielovados asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė:
