Burkina Faso ir Nigerio vyskupų vizitas „Ad limina“
Burkina Faso – vidutinio dydžio Afrikos valstybė. Jos plotas 270 tūkst. kvadratinių kilometrų, gyventojų skaičius – apie 19 milijonų. Tiek pat žmonių gyvena ir kaimyniniame Nigeryje, tiek, kad šios šalies plotas – net apie 1,3 milijono kvadratinių kilometrų. Abi šalys iki 1960 m. buvo Prancūzijos kolonijos. Dėl istorinių priežasčių, įvairių socio-politinių aplinkybių, o visų pirma – dėl Sacharos dykumos (kuri Nigerio atveju sudaro net 95% teritorijos) Burkina Fasas ir Nigeris priklauso neturtingiausioms pasaulio valstybėms.
Burkina Faso gyventojų dauguma yra musulmonai, kurie sudaro kiek daugiau nei 60%; krikščionys sudaro apie 23%. Maždaug du trečdaliai krikščionių yra katalikai. Nigeryje absoliuti dauguma – apie 98% - yra musulmonai. Katalikai sudaro tik apie 0,1%.
Katalikų misionieriai iš Europos į šiuos kraštus atvyko tik devynioliktajame amžiuje. Pirmoji katalikų teritorinė struktūra – apaštališkasis vikariatas - buvo įkurtas 1900 m., o dabartinės vyskupijos – tik antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje. Šiuo metu Burkina Faso teritorijoje veikia trys arkivyskupijos ir dvylika vyskupijų; Nigeryje – viena arkivyskupija ir viena vyskupija. Jau 1965 m., popiežiaus Pauliaus VI sprendimu, tuometinis Uagadugu arkivyskupas Paul Zougrana buvo paskirtas kardinolu. Dabartiniam šios vyskupijos ganytojui Philippe’ui Nakellentuba Ouédraogo kardinolystę 2014 m. suteikė popiežius Pranciškus.
Katalikų Bažnyčia abiejose šalyse dėmesį akcentą skiria Evangelijos liudijimui artimo meilės darbais, turi palyginti nemažą švietimo, sveikatos apsaugos ir karitatyvinių institucijų tinklą. Daug dėmesio skiriama ir tarpreliginiam dialogui. Nors santykiai su islamo išpažinėjais yra nuo seno geri, vis dėlto paskutiniaisiais metais ir šiose šalyse buvo bandymų kurstyti fundamentalizmą. (JM / VaticanNews)
