Taika būtina Artimųjų Rytų krikščionių išlikimui
Maldos susitikime už taiką Artimuosiuose Rytuose, šeštadienį, liepos 7 dieną Baryje, pietinėje Italijoje, dalyvaus devyniolikos Artimųjų Rytų regiono ortodoksų, Rytų ortodoksų, katalikų, asirų ir liuteronų Bažnyčių bei bažnytinių bendruomenių vadovai ir atstovai. Į ekumeninį susitikimą už taiką tema „Tebūna tavyje ramybė!“ Krikščionys kartu dėl Artimųjų Rytų“ pakvietė popiežius Pranciškus, kuris Bario uostamiestyje lankysis šeštadienį nuo ryto iki popietės.
Popiežius su svečiais iš Rytų dalyvaus dviejuose pagrindiniuose susitikimuose Baryje: viešose ekumeninėse pamaldose Bario pajūrio aikštėje, kuriose dalyvaus ir vietos tikintieji bei ekumeninio susitikimo dalyvių pasitarime už uždarų durų Šv. Mikalojaus bazilikoje. Bažnyčių vadovai susitikime sakys kalbas, bus skaitomi pranešimai, įvadinę kalbą pasakys Jeruzalės lotynų patriarchato administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa.
Artimųjų Rytų regione krikščionys vargsta labiau nei kitur pasaulyje. Daugelis šeimų išvykę iš gimtojo regiono dėl karų ir persekiojimų ieško saugumo ir geresnės ateities kitur. Krikščionių skaičius stipriai sumažėjo per pastarąjį šimtmetį. Krikščionys sudarė 20 procentų gyventojų prieš Pirmąjį pasaulinį karą, dabar sudaro tik apie 4 procentus, priminė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kard. Kurt Koch spaudos konferencijoje antradienį pristatydamas popiežiaus Pranciškaus sušauktą Bažnyčių vadovų susitikimą už Artimųjų Rytų taiką.
Artimieji Rytai yra kankinių žemė, tačiau tai kartu regionas, kuriame labai stiprūs Bažnyčių ekumeniniai ryšiai, ypač tarp katalikų ir ortodoksų. Pasak kardinolo Kurto Kocho, katalikų Bažnyčia įsitikinusi, kad krikščionys galės pasilikti regione jei tik bus atkurta taika. Būtent todėl Katalikų Bažnyčia nuolat prašo atkurti taiką, nesutarimus spręsti taikingai. Šie raginimai įgijo maldos ir pasninko išraišką. Popiežiaus Pranciškaus prašymu visa Katalikų Bažnyčia 2013 metais rusėjo 7 dieną dalyvavo maldos ir pasninko už taiką Sirijoje dienoje.
Be to, Katalikų Bažnyčia įsitikinusi, kad neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų regiono be krikščionybės. Ne vien dėl religinių, bet taip pat dėl politinių ir socialinių priežasčių, nes krikščionys yra vienas svarbių regiono pusiausvyros sudėtinių dalių, sakė kardinolas, primindamas popiežiaus emerito Benedikto paraginimą: „Artimieji Rytai be krikščionių, ar tik su nedidelėmis grupėmis, nebebus Artimieji Rytai, nes krikščionys su kitais tikinčiaisiais sudaro ypatingą regiono tapatybę“.
Artimieji Rytai yra krikščionybės lopšys. Todėl regionui skiriama tokia svarbi vieta ekumeniniame krikščionių vienybės sąjūdyje. Ekumeninis sąjūdis įsitikinęs, jog pagilindami savo bendrąsias šaknis, krikščionys atras vienybės kelią. Taip pat svarbu regione apginti kiekvieno asmens ir visų mažumų teises, įskaitant religijos laisvę. Be to, svarbu tęsti tarpreliginį dialogą. Popiežius Pranciškus, laiške kreipdamasis į Artimųjų Rytų krikščionis patikino, jogatviras, tiesa ir meile paremtas dialogas yra tinkamiausias priešnuodis religiniam fundamentalizmui, gresiančiam visų religijų tikintiesiems. Būtent šiomis temomis tarsis ir melsis susitikimo už taiką Artimuosiuose Rytuose dalyviai.
Popiežiaus Pranciškaus sušauktame susitikime dalyvaus penkių ortodoksų Bažnyčių – Konstantinopolio, Aleksandrijos ir Jeruzalės graikų patriarchai, įskaitant ekumeninį patriarchą Baltramiejų bei Kipro ir Rusijos metropolitai, keturių Rytų ortodoksų Bažnyčių atstovai, įskaitant Aleksandrijos popiežių Tavadrosą II, Armėnų Kilikijos katolikosą Aramą, Asirų ortodoksų patriarchą Mar Gewargis II ir septyni rytų katalikų Bažnyčių - koptų sirų, maronitų, melkitų, chaldėjų, armėnų ir lotynų vadovai. Liuteronų Bažnyčiai atstovaus Jordanijos ir Šventosios Žemės liuteronų vyskupas, Artimųjų rytų Bažnyčių tarybai – jos generalinis sekretorius. (SAK / Vatican News)
