Anglijos ir Velso vyskupų vizitas Ad limina
Nelengva pateikti tikslius statistinius duomenis apie šiai konferencijai priklausančių vyskupų vadovaujamą visuotinės Bažnyčios dalį, nes skirtingai negu daugumoje kitų šalių, šiuo atveju bažnytinių struktūrų ribos nesutampa su valstybės sienomis. Didžiojoje Britanijoje veikiančių katalikų vyskupijų ganytojai priklauso net trims vyskupų konferencijoms. Dauguma jų priklauso Anglijos ir Velso vyskupų konferencijai. Škotijos vyskupai sudaro atskirą vyskupų konferenciją. Su jais popiežius atskirai susitiko ketvirtadienį. Tuo tarpu Šiaurės Airijos katalikų vyskupai sudaro bendrą vyskupų konferenciją su Airijos Respublikos ganytojais.
Anglijos ir Velso, o vėliau ir Škotijos bei Airijos evangelizacija prasidėjo šeštajame amžiuje. Bažnyčios pradininku laikomas vienuolis Augustinas, skelbęs Kristų vietos gyventojams ir tapę pirmuoju Kenterberio vyskupu. Katalikybė ilgainiui tapo kone visų valstybės gyventojų tikyba. Katalikybės ir Anglijos valstybės keliai staiga išsiskyrė šešioliktame amžiuje, karaliui Henrikui VIII nutraukus ryšius su Roma ir pasiskelbus Bažnyčios galva. Romai ištikimi katalikai buvo beteisiai iki devynioliktojo amžiaus. Atsikūrus Katalikų Bažnyčios struktūrai, vis dėlto katalikų vyskupijos turėjo būti pavadintos naujais vardais, senus viduramžiškus titulus paliekant anglikonų vyskupijoms. Šiandien senas susipriešinimas jau įveiktas; katalikai ir anglikonai draugiškai bendradarbiauja.
Katalikų Bažnyčia Anglijoje ir Velse turi 5 arkivyskupijas, 17 vyskupijų, 2 rytų apeigų vyskupijas, kariuomenė ordinariatą ir neseniai įkurta asmeninį ordinariatą, kuriam priklauso į katalikybę perėję anglikonai, išlaikantys savo papročius ir liturginę tradiciją. (JM / VaticanNews)
