Venesuelos vyskupų vizitas „Ad limina“
Venesuela – yra gana didelė, užimanti beveik milijono kvadratinių kilometrų plotą ir turinti daugiau kaip 30 milijonų gyventojų valstybė, esanti pačioje Pietų Amerikos šiaurėje. Didelė dauguma, apie 87% gyventojų, yra Katalikų Bažnyčios nariai.
Pirmieji europiečiai į dabartinę Venesuelą atvyko tuoj pat po Amerikos atradimo. Buvusi Ispanijos kolonija, panašiai kaip ir kitos regiono šalys, nepriklausomybę paskalbė devynioliktojo amžiaus pradžioje. Jos valstybingumo tėvu laikomas ir kitų Lotynų Amerikos šalių išsivadavimo lyderis Simonas Bolivaras. Pirmas nepriklausomo valstybingumo šimtmetis buvo gana sudėtingas – tiek dėl ekonominio neišsivystymo, tiek dėl vienas kitą keičiančių autoritarinių režimų. Ekonominė padėtis ėmė gerėti 1910 m. suradus didelius naftos telkinius. Dvidešimtojo amžiaus ketvirtame dešimtmetyje taip pat prasidėjo demokratizacijos procesas, kurio dėka Venesuela tapti modernia, migrantus iš svetur traukiančia valstybe. Vis dėlto modernėjimas ir demokratėjimas sustojo, įsigalėjo korupcija, išaugo socialinis neteisingumas. Didėjantis žmonių nepasitenkinimas atvėrė kelią į valdžią populistinei buvusio pulkininko Hugo Chavezo valdžiai. Populistų valdžia įstūmė šalį į dar gilesnę, per visą nepriklausomo valstybingumo istoriją neregėtą krizę, kuri tebesitęsia ir šiandien, nors po Chavezo mirties valdžios politiką bandoma kiek nors koreguoti.
Dabartinės Venesuelos christianizacija prasidėjo iškart po pirmųjų ispanų atvykimo 1498 m. Pirmieji misionieriai buvo dominikonai ir pranciškonai, vėliau taip pat kapucinai, mercedarai, augustinai, jėzuitai. Po Venesuelos nepriklausomybės paskelbimo katalikybė buvo paskelbta oficialia valstybės religija, tačiau tai nepasitarnavo Bažnyčios gerovei, nes nors ir suteikdama tam tikras privilegijas, valstybė kontroliavo Bažnyčios gyvenimą, vyskupų skyrimus. Oficialios religijos statusas buvo panaikintas 1958 m., o netrukus – 1964 m. buvo pasirašytas konkordatas su Šventuoju Sostu, kuriuo apibrėžtas Bažnyčios ir katalikiškų institucijos statusas.
Šiandien Katalikų Bažnyčia Venesueloje turi 9 arkivyskupijas ir 25 vyskupijas, tris apaštališkuosius vikariatus, du tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžius rytų apeigų katalikų egzarchatus ir kariuomenė ordinariatą.
Bažnyčios santykiai su valdžia – blogi. Smerkdami visuomenės gyvenime akivaizdžiai matomas blogybes – smurtą, nesaugumą, korupciją, skurdą, žmogaus teisių pažeidimus, demokratijos stoką – vyskupai oficialiai laikomi valdžios neprieteliais, o kartais sulaukia ir grasinimų. Taip buvo Chavezo valdymo metais; panašiai yra ir dabar. Popiežius Pranciškus daug kartų, iki šiol nesėkmingai, yra prašęs Venesuelos valdžią ir politinę opoziciją užmegzti dialogą, visą dėmesį sutelkti į paieškas būdų, kuriais būtų galima kuo greičiau išbristi iš didelę visuomenės dalį slegiančios humanitarinės krizės. (JM / VaticanNews)
