Malda už taiką Korėjos pusiasalyje Šv. Petro bazilikoje
Šis susitikimas išskirtinis tuo, kad Pietų Korėjos lyderis, kaip atskiromis progomis užsiminė jo atstovas spaudai ir Seulo arkivyskupas kardinolas Yeom Soo-jung, popiežiui Pranciškui įteiks vienvaldžio Šiaurės Korėjos lyderio Kimo Jong-uno laišką, kuriame, tarp kitų dalykų, bus išdėstytas ir pasiūlymas atvykti.
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad po birželio susitikimo tarp Kimo Jong-uno ir JAV prezidento Trumpo lygiai prieš mėnesį prezidentas Moon tris dienas lankėsi Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane. Tai iškalbingas faktas, mat ankstesni jo susitikimai su Šiaurės Korėjos režimo lyderiu vykdavo pasienyje. Be to, rugsėjo 19 dieną paskelbta ir pačioje Šiaurės Korėjoje transliuota jų bendra deklaracija, kurioje minimas „visiško branduolinio nusiginklavimo“ siekis, Šiaurės Korėjai pažadėjus uždaryti, stebint tarptautiniams stebėtojams, Tongchang-ri raketų paleidimo bazę, o vėliau – dar vieną. Numatyta atidaryti kelius, geležinkelio liniją, kartu surengti kultūros ir sporto iniciatyvų, atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas bendrauti išskirtų šeimų nariams. Apžvalgininkai šiuos susitarimus vertina nevienodai: pasak skeptikų, tai dar vienas tuščias ir apgaulingas Šiaurės Korėjos žaidimas, kiti įžvelgia tikrą galimybę pasistūmėti Korėjos pusiasalio taikos procese.
Nors analitikų samprotavimai atsargūs, Seulo arkivyskupas kardinolas Yeom Soo-jung, taip pat Pchenjano apaštalinis administratorius, žinių agentūrai „Fides“ komentavo, jog tiki taikos ir susitaikymo galimybe bei konkrečiai jai ruošiasi. Nuo 2009 metų Seulo arkivyskupija rengia kunigus ir vienuolius misijai Šiaurės Korėjoje. Kiekvieną antradienį Seulo arkivyskupijos bažnyčiose šventosios Mišios aukojamos taikos Korėjos pusiasalyje ir krikščionių Šiaurės Korėjoje intencija. Pasak kardinolo, jis tiki, kad Šiaurės Korėjoje vis dar dega Dvasios ugnis.
Ar asmenybės kultą praktikuojančioje Šiaurės Korėjoje po dešimtmečius trukusio brutalaus ir aršaus jų persekiojimo, egzekucijų ir trėmimų į priverstinio darbo stovyklas dar yra krikščionių? Visose ataskaitose apie religijos laisvę Šiaurės Korėja lenkia net Saudo Arabiją. Tiesa, Pchenjane yra keturi krikščioniško kulto pastatai, kurie turi valdžios leidimą veikti: dvi protestantų, viena katalikų ir viena ortodoksų bažnyčia. Formaliai egzistuoja krikščionių protestantų ir katalikų federacijos, apie kurias mažai kas žinoma, o tai, kas žinoma, gali būti surežisuota ir valdžios kontroliuojama.
Kita vertus, Šiaurės Korėjos režimas duris pastaraisiais metais šiek tiek pravėrė: 2015 metais leido katalikų dvasininkams iš Pietų Korėjos „reguliariai“ atvykti ir vadovauti pamaldoms sostinės katalikų bažnyčioje didžiausių iškilmių proga. Kelis kartus į Šiaurės Korėją atvyko įvairios Pietų Korėjos krikščionių delegacijos. Šių metų gegužės pradžioje Šiaurės Korėjos sostinėje buvo pakviesti apsilankyti Pasaulinės Bažnyčių Tarybos ir Pasaulio reformuotų Bažnyčių aljanso lyderiai pastoriai Olav Fykse Tveit ir Chris Ferguson. Pastorius Tveit panašiame vizite dalyvavo ir 2013 metais.
Korėjos pusiasalis yra ir popiežiaus Pranciškaus, kurio pontifikato vienas iš prioritetų yra „taikos diplomatija“, akiratyje. Galima išvardyti daug Šventojo Sosto ir popiežiaus gestų konfliktų ar įtampos situacijose Centrinės Afrikos Respublikoje, Kolumbijoje, tarp Kubos ir Jungtinių Valstijų, Pietų Sudane, Gruzijoje ir Azerbaidžiane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Birmoje ir Bangladeše. Apie taiką Korėjoje Pranciškus kalbėjo 2014 metais, lankydamasis Pietų Korėjoje, ne kartą viešai ją parėmė ir kvietė tikinčiuosius melstis šia intencija.
Žinių agentūra „Asianews“ taikos Korėjoje temomis kalbino Romoje Vyskupų Sinode jaunimui šiuo metu dalyvaujantį vyskupą iš Pietų Korėjos Lozorių You Heung-siką, kuris konstatavo, jog popiežiaus kelionės į Šiaurės Korėją dar gali tekti palaukti, tačiau teigiamai vertino patį kvietimo atvykti įteikimo faktą: tai iš tiesų naujas ženklas. Pasak jo, Šiaurės Korėja galėtų kitais gestais parodyti savo ketinimų rimtumą ir pozicijos pakeitimą: pavyzdžiui, leisdama savo teritorijoje nuolatos reziduoti dvasininkams, pripažindama didesnę religijos laisvę, kitas žmogaus teises. Tačiau visų pirma reikia užtikrinti taiką, nes karo sąlygomis neįmanoma jokia pažanga. (RK / Vatican News)
