Popiežius priėmė armėnų patriarchą Karekiną II
Šie susitikimai, anot patriarcho, išreiškė draugystę ir meilę tarp Bažnyčių. Tai buvo taip pat galimybė kalbėti apie didžiąją armėnų tautos žaizdą, apie „Medz yeghern – didįjį nusikaltimą“: 1915 metų balandžio 23 naktį Osmanų imperijoje prasidėjusias represijas prieš armėnus, kurias ne vienas istorikas pripažino genocidu.
Galima taip pat priminti, jog ši istorinė armėnų drama paminėta bendroje Karekino II ir šv. Jono Pauliaus II deklaracijoje, popiežius Pranciškus ją pavadino „pirmuoju XX amžiaus genocidu“. Dėl to Turkija, Osmanų imperijos paveldėtoja, kuriam laikui buvo užšaldžiusi santykius su Šventuoju Sostu, mat nepripažįsta armėnų genocido. Vis tik 26 valstybės, tarp kurių ir Italija, genocidą pripažino.
Vis dėlto armėnų ir katalikų Bažnyčios santykiai neapsiriboja istorinio teisingumo paieškomis. 2015 metų balandžio 12 dieną popiežius Pranciškus paskelbė armėnų mistiką šv. Grigalių Narekietį, mirusį 1003 metais, Bažnyčios mokytoju: pavyzdžiu kiekvienam katalikui savo gyvenimu ir savo raštais. Tarp jų garsiausias yra rinkinys „Narekas“, tapęs sinonimu Grigaliaus nesibaigiančių dvasinių grumtynių vardan bendrystės su Dievu. Veikalą sudaro 95 pokalbiai, suskirstyti į 336 skyrius, atskleidžiantys šventojo susitikimą ir be galų platų bei gilų pokalbį su Dievu.
Pripažinimo Bažnyčios mokytojo proga Kilikijos katolikosas Aramas Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose pristatė iškilųjį autorių. Pasak jo, armėnų liturgija turtinga citatomis iš „Nareko“. Tikintieji dažnai pasideda „Nareką“ po ligonio pagalve įsitikinę, kad gydo. Teologams autorius primena, kad teologija nėra traktatas apie Dievą, bet protu paremtos tikėjimo pastangos bendrauti su Dievu. Galiausiai, teologija reiškia įsipareigojimą gyvam santykiui su Dievu ir jo kūrinija. Armėnams „Narekas“ yra tarsi antroji Biblija, apibendrino jis. Šių metų balandį Vatikane buvo pastatyta Armėnijos dovanota šv. Grigaliaus Narekiečio statula. (RK/ Vatican News)
