Vyskupų Sinodo dalyvių piligrimystė prie apaštalo Petro kapo

„Via Francigena“ kelias prasideda Anglijoje, prie Kenterberio katedros pietinio įėjimo, driekiasi per visą Prancūziją ir Šveicariją, o kirtęs Romą tęsiasi link Jeruzalės. Šimtmečius juo į Romą ir Šventąjį Jeruzalės miestą keliavo įvairiausių tautų ir kultūrų piligrimai, taip pat pirkliai. Nemažai piligrimų bei keliautojų juo eina ir šiandien.

Žinoma, Vyskupų Sinodo jaunimui dalyviai galėjo įveikti tik mažytę „Via Francigena“ dalį nuo Romos miesto pakraščio iki centro. Piligrimystė prasidėjo aukštumoje, kuri kadaise buvo vadinama „Mons gaudii“, išreiškiant džiaugsmą kai, po ilgos kelionės, pagaliau prieš akis išnirdavo šv. Petro bazilika ir visas Romos miestas.

Po maždaug dviejų valandų piligrimystės, į kurią įsitraukė ir keletas Romos parapijų jaunuolių, dalyviai pasiekė pagrindinį šv. Petro bazilikos įėjimą. Piligrimystės metu jie tris kartus sustojo trumpai maldai, išklausyti Šventojo Rašto ištrauką ir meditaciją. Tarp sustojimų buvo kalbama Rožinio malda, atsimenant, kad popiežius Pranciškus spalio mėnesį visus paprašė melstis Rožinio malda, kiekvieną dieną siekti bendrystės ir atgailos, kad neatsiskirtume vienas nuo kito ir nuo Dievo, prašyti Dievo Motinos ir archangelo Mykolo užtarimo ir apsaugos nuo piktojo klastų.

Šiek tiek prieš vidudienį įžengus į šv. Petro baziliką piligrimystės dalyviai dar kartą sustojo maldai prie apaštalo Petro kapo. Prie jų prisijungė ir popiežius Pranciškus, apaštalo Petro įpėdinis, 266 Romos vyskupas. Jis vadovavo šiai maldos daliai – Tikėjimo išpažinimui. Po to piligrimystės dalyviai dalyvavo šventosiose Mišiose prie šv. Petro bazilikos Katedros altoriaus, kurioms vadovavo kardinolas Lorenzo Baldisseri, Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius. Homiliją sakė Popiežiškosios Naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivysk. Rino Fisichella. Kartu su jais meldėsi ir popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)