Tęsiasi Sinodo darbai. Dvasinio palydėjimo, gyvo susitikimo svarba
Interpretavimas, tikėjimas ir pašaukimas
Sinodas tęsia darbo dokumento temų analizę, ieškodamas kriterijų, atspirties taškų tikėjimo ir Bažnyčios tradicijos šviesoje. Čia daugybė klausimų: koks elgesys, nuostatos pritrauktų jaunimą? Kaip palydėjimas gali integruoti tikrovę, normas ir sąmonę? Kokie struktūriniai elementai būtų vaisingi ruošiant palydėtojus?
Atskleisti jaunimui pašaukimo naujumą
Toks buvo jaunos merginos Viktorijos Zolnovos, vienos iš 49 stebėtojų, liudijimas. Slovakė vadybininkė, jauno kunigo palydėjimo padedama, numalšino dvasinį troškulį, kamavusį jos širdį. Dvasinio palydėjimo svarba aidėjo ir įvairiuose kituose pasisakymuose.
Padėti susitikti Kristų per Eucharistinę adoraciją
Bažnyčia kviečiama nurodyti amžinąjį gyvenimą, o ne pateikti vieną iš daugelio atsakymų, į gilų jaunimo troškimą išgyventi pilnatvę. Tam reikia, pažymi Sinodas, susitikti Prisikėlusį Kristų, reiklų draugą – susitikimas galimas per maldą, Eucharistinę adoraciją, šiandien jaunimo naujai atrastą ir mylimą, arba gerai pasirengusio vadovo, kuris padėtų augti tikėjime, dėka. Išreikštas pastebėjimas, kad bažnytinė bendruomenė turi būti pasirengusi pripažinti ir palydėti ir daugelį pastoracijoje dažnai pamirštamų jaunuolių, turinčių įvairias negales.
Pasaulietinių judėjimų svarba
Kai trūksta pavyzdinių asmenybių, kurios prisiartintų net pasukus neteisinga kryptimi, jaunuolis gali būti raginamas palikti Bažnyčią, to reikėtų vengti, pažymi Sinodo Tėvai. Šiandien itin reikia naujos krikščionių kartos, kuri būtų pasirengusi su atsidavimu įsipareigoti politikoje ir socialinėje plotmėje. Reikia „kontempliatyvių“ jaunuolių, kurie sugebėtų sujungti maldos dimensiją su karitatyvine veikla. Šia prasme pasauliečių judėjimai – didelė pagalba.
Persekiojimų ir postmodernaus totalitarizmo grėsmė
Sinodo salėje šviesą ir stiprybę tikėjime liudijo daug jaunų krikščionių, atvykusių iš tų šalių, kur katalikai – mažuma, jie dažnai diskriminuojami dėl religinių priežasčių. Sinodas atkreipia dėmesį ir į postmodernų totalitarizmą, ne tokį smurtišką kaip nacizmas ar komunizmas, tačiau dabar žudantį ne kūnus, o sielas. Bažnyčia kviečiama apsaugoti šeimą, kurią šiandien mėginama apibrėžti iš naujo. Šeimą, kuri daugeliui jaunuolių yra vienintelis atspirties taškas. Šeimos, kurią sudaro sąjunga tarp vyro ir moters, pavyzdys – tai geriausia katechezė ir esminis santuokos katechumenato principas. (DŽ / VaticanNews)
