Arkivysk. Pizzaballa apie Sinodą: „Mums sunku kalbėti jaunimui“
Kalbėdamas apie Sinodą, arkivyskupas pastebi, kad iškilo įvairių temų, liečiančių jaunimą, dabar reikės jas apibendrinti. Jis išryškino būtinybę kitokio kalbėjimo su jaunimu, poreikį tokių erdvių parapijose, kur galima būtų priimti jaunimą. Bažnyčia gan nutolusi nuo jaunimo problemų, reikėtų glaudesnio santykio. Kitas klausimas – kaip perteikti tikėjimą? Anksčiau tai vykdavo šeimose, dabar nebe, jau užaugo pora kartų, kai tikėjimo perdavimas stringa. Bažnyčiai tai ženklas vėl tapti pirmine tikėjimo mokymo vieta, tai misija, kuri vykdoma per liudijimą, kuriam reikia nuoseklumo ir autentiškumo, priėmimo – iniciatyvomis ir gestais, kurie perteikia bendražmogiškas vertybes.
Arkivyskupas Pizzaballa užsimena, kad pastebima įtampa, suvokus, jog yra sunkumų kalbant su jaunimu. Čia minimas ir klerikalizmas, kuris tampa tam tikra užtvara tarp ganytojų, Bažnyčios ir jaunimo. Vyresnieji galbūt pripratę prie tokio stiliaus, tačiau jaunimas – ne. Ši siena neleidžia naujoms kartoms suprasti mūsų kalbėjimo ir kliudo mums eiti link jų, pastebi arkivysk. Pizzaballa. Reikia kovoti su klerikalizmu, kuris gina tam tikrą galios logiką.
Koks Artimųjų Rytų tėvų ir dalyvių indėlis Sinode? Viena vertus, tiesa, kad reikia duonos, teisingumo, socialinių perspektyvų, garantijų, tačiau reikia ir susitaikinimo mūsų bendruomenėse, dialogo. Tačiau reikia pastebėti, kad kaip Bažnyčia neišspręsime politinių ir socialinių Artimųjų Rytų problemų. Kiek projektų beįgyvendintumėme, mūsų bendruomenės ateitis nepriklauso nuo investicijų pajėgumų. Akivaizdu, kad turime pradėti nuo kitko – pavyzdžiui, jaunimo, mano arkivysk. Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės Lotynų patriarchato apaštališkasis administratorius. (DŽ / Vatican News)
