Jei kunigas susilaukia vaiko, svarbiausia – vaiko gerovė
Šiomis dienomis Romoje lankėsi airis psichoterapeutas Vincent Doyle, kuris, pats būdamas kunigo vaikas, įkūrė asociaciją „Coping International“, siekiančią padėti panašaus likimo asmenims. Pastarosiomis dienomis bendraudamas su žiniasklaida jis paminėjo, kad jau prieš kurį laiką buvo paskelbtos „slaptos“ instrukcijos vyskupams, kaip elgtis su vaikų susilaukusiais kunigais.
Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vyriausiajam redaktoriui Andrea Tornielli duotame interviu Dvasininkijos kongregacijos prefektas kard. Beniamino Stella patvirtino, kad jau prieš porą metų buvo parengtos viešai nepaskelbtos vidinės taisyklės, kurių tokiais atvejais yra įpareigoti laikytis vietinių Bažnyčių ir vienuolijų vadovai. Taisyklės nebuvo paviešintos dėl to, kad tai techninis vidinis dokumentas, kuriame nurodomi praktiniai veiksmai, kurių imamasi tokiais atvejais.
Kardinolas paaiškino, kad jei kongregaciją pasiekia prašymas suteikti dispensą nuo kunigo pareigų vykdymo ir jei to prašoma kunigui turinčiam vaikų, tokiu atveju dispensa suteikiama kone „automatiškai“. Byla sudaroma skubos tvarka, kad būtų galima kuo greičiau ją pateikti Šventajam Tėvui. Stengiamasi, kad vaiko tėvas būtų kuo greičiau atleistas nuo kunigo pareigų ir galėtų padėti motinai auginti vaiką. Dispensa suteikiama neatšaukiamai, tai yra kunigystę palikęs vyras laikomas netinkamu kada nors vėliau tęsti tarnystę.
Būna atvejų, kad vaiko susilaukęs kunigas nenori prašyti dispensos, aiškindamas, kad jau nutraukti ryšiai su vaiko motina. Tokiais atvejais, deja, ir vyskupai ar vienuolijų vadovai kartais mano, kad pakanka tik užtikrinti vaiko išlaikymą, o kunigas perkeliamas į kitą parapiją ir jis ramiai sau tęsia tarnystę. Tačiau suprasdamas atsakomybę, kurią suteikia tėvystė, net jei kunigas nenori prašyti dispensos, vyskupas privalo apie atvejį informuoti Dvasininkijos kongregaciją, kad kunigas būtų pašalintas iš dvasininkų luomo. Vaikas visada yra Dievo dovana, nepriklausomai nuo to, kas yra jo tėvas. Kunigas netenka dvasininko statuso dėl to, kad vaiko turėjimas jam suteikia pareigą būti tėvu.
Žinoma, turi būti gerai ištirta kiekvieno atvejo specifika, tačiau, pasak kardinolo, išimtys yra retos. Tarp galimų išimčių kardinolas paminėjo atvejus, kai kunigo vaikas tampa konsoliduotos šeimos nariu, kurios tėvas tampa tėvu ir kunigo vaikui. Vyskupas neturi pareigos kreiptis į kongregaciją ir tais atvejais, kai kunigo vaikas jau suaugęs ir savarankiškas, o kunigas, nuoširdžiai apgailėjęs savo klaidas, pavyzdingai vykdo tarnystę.
Tačiau visada svarbiausia, sakė Dvasininkijos kongregacijos prefektas, kad tokioje situacijoje atsidūręs kunigas suprastų, kokios jo pareigos vaikui. Vaiko gerovė ir rūpinimasis juo turi būti Bažnyčios dėmesio centre. Vaikui turi būti užtikrintas ne tik materialinis aprūpinimas, bet jis privalo turėti mylintį ir juo besirūpinantį tėvą.
Ar nebūtų geriau, jei ir lotynų tradicijos Bažnyčioje celibatas būtų neprivalomas? Pasak kardinolo, pats faktas, kad kai kurie kunigai nusižengė celibatui ir susilaukė vaikų, nereiškia, kad celibatas nevertingas. Juk ir šeimose būna neištikimybės atvejų, tačiau tai nesumenkina pačios santuokos vertės. (JM / VaticanNews)
