Naujasis Testamentas – tiltas tarp žydų ir krikščionių
Trečiadienį popiežiui Pranciškui įteiktas „Naujasis Testamentas su žydiškais paaiškinimais“, 824 puslapių Oxford University Press leidyklos veikalas, skirtas Naujuoju Testamentu besidomintiems žydams ir krikščionybės ištakomis besidomintiems krikščionims. Veikalo autoriai Amy-Jill Levine ir Marc Zvi Brettler trečiadienio bendrosios audiencijos metu įteikė popiežiui savo ir dar septyniasdešimties mokslininkų iš įvairių kraštų per tris dešimtmečius parengtą veikalą.
Pasak autorių, nebūtų buvę įmanoma šio veikalo parengti be katalikų Bažnyčios mokymo. Vatikano dienraščio „l’Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje jie atkreipia dėmesį, kad Bažnyčia pastarųjų dešimtmečių pasisakymuose, pradedant dokumentu „Nostrae aetate“, įvairių komisijų ir kraštų episkopatų deklaracijose stengiasi teisingai pristatyti žydus ir hebraizmą kuo tikslesnėje istorinėje ir teologinėje perspektyvoje. Naujasis veikalas yra dar vienas bandymas nutiesti tiltą tarp žydų ir krikščionių.
Naujasis Testamentas – pasakojimas apie išganymo istoriją – kartu yra žydų istorijos knyga. Kai kurie šios istorijos aspektai ypatingai reikšmingi tiek žydams, besidomintiems krikščionybe, tiek krikščionims, besidomintiems pasakojimo hebrajišku kontekstu.
Keli pavyzdžiai: Jėzus buvo žydas, kaip ir apaštalas šv. Paulius ir daugelis kitų Naujojo Testamento asmenybių. Pirmasis literatūroje minimas „rabbi“ (žydų mokytojas) yra Jėzus iš Nazareto, o vienintelis fariziejus apie kurį turimas raštiškas liudijimas, yra apaštalas šv. Paulius iš Tarso.
Veikale kiekviena Naujojo Testamento knyga palydima paaiškinimais, atskleidžiančiais pasakojimo žydišką kontekstą. Be to, pateikiama penkiasdešimt apybraižų apie Naujojo Testamento laikotarpį. Jėzus, Paulius ir Marija, Krikštas ir Eucharistija, įvairūs žydų tekstai ir dabartiniai žydų ir krikščionių santykiai pristatomi iš judaizmo perspektyvos, taip pat siekiama griauti neigiamus ir klaidingus stereotipus apie žydus ir judaizmą. Kai kurie skaitytojai krikščionys laiko žydus gobšuoliais, legalistais, ksenofobais, o Jėzų – tuo, kuris sugalvojo malonę ir gailestingumą. Tačiau knygos autoriai skaitytojui padeda suprasti, jog Jėzus ir Paulius kalba laikydamiesi žydiškų tradicijų, o ne jas neigdami. Pasak autorių, kuo daugiau skaitytojų supras žydiškąjį Naujojo Testamento kontekstą, tuo geriau galės suprasti Naujojo Testamento Gerąją Naujieną. (SAK / Vatican News)
