Kardinolų kolegijoje – maksimalus rinkėjų skaičius
Pasikeitimas įvyko šeštadienį, balandžio 27 dieną, Krokuvos arkivyskupui emeritui Stanislawui Dziwiszui sulaukus aštuoniasdešimties metų. Apaštališkoji konstitucija numato maksimalų 120 kardinolų rinkėjų skaičių ir rinkėjo teisių netekimą, kai kardinolui sukanka 80 metų.
Maksimalus skaičius buvo viršytas 2018 metų birželio 28 dieną, kai popiežius Pranciškus paskyrė 14 naujų kardinolų, penkiais daugiau negu numatyta apaštališkojoje konstitucijoje. Panašiai kelis kartus buvo pasielgęs ir popiežius šv. Jonas Paulius II.
Rinkti popiežių yra pagrindinis uždavinys, kurį Kardinolų kolegija, būdama bene seniausia katalikų Bažnyčios institucija, vykdo jau beveik tūkstantį metų.
Iki 1975 metų popiežių rinkdavo visi į konklavą atvykę Kardinolų kolegijos nariai. Amžiaus apribojimą įvedė popiežius Paulius VI, kuris kartu nustatė maksimalų konklavos dalyvių skaičių.
Popiežius yra Romos vyskupas, kardinolai – juridiškai priklauso Romos vyskupijai. Jų pareiga – išrinkti naują vyskupą, kai ankstesnysis miršta, atsisako pareigų arba dėl rimtos ir akivaizdžios priežasties negali jų vykdyti. Romos vyskupas, būdamas apaštalo Petro įpėdinis Romos vyskupijoje, yra Kristaus vikaras žemėje, regimas visos Bažnyčios vadovas. Ypatingas Romos vyskupo pašaukimas ir išrinkimas nuo amžių yra aiškiai apibrėžtas taisyklėmis ir normomis. Apie vieną jų byloja pats rinkimų pavadinimas: konklava, t.y už uždarų durų arba pažodžiui „su raktu“.
Konklavos uždarumas motyvuojamas siekiu užkirsti kelią bet kokiai galimai rinkimų eigos manipuliacijai iš išorės, nors istoriškai šis pavadinimas susijęs su legenda tapusiu istoriniu įvykiu. Dvidešimt rinkimuose dalyvavusių kardinolų, delsusių išrinkti popiežių, buvo iš išorės užrakinti rūmuose. Kai tai nepadėjo, užrakintiems kardinolams buvo sumažintas maisto davinys, tačiau ir tai nedavė rezultatų. Galop nuo patalpų nuimtas stogas. Tai įvyko Viterbe, XII amžiaus pabaigoje, kai Romos vyskupija neturėjo popiežiaus net 1006 dienas, nuo 1268 lapkričio iki 1271 rugsėjo.
Lenką arkivyskupą Dziwiszą kardinolu paskyrė popiežius Benediktas XVI, savo tarnystės atsisakęs popiežius, kuris pasak jo įpėdinio popiežiaus Pranciškaus, šitaip pasielgdamas įkūrė naują Popiežiaus emerito bažnytinę instituciją.
Kardinolus skiria popiežius, kad jie rinktų popiežių, būtų jo patarėjai ir bendradarbiai. Kardinolų kolegijai vadovauja dekanas, pagal rangą ir stažą
Romoje vyriausias kardinolas. Kolegijos dekanas nuo 2005 metų yra kardinolas Angelo Sodano. Pirmadienį jį privačioje audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus.
Kardinolų kolegiją šiuo metu sudaro 222 kardinolai, iš kurių 102 yra vyresni nei 80 metų. Kardinolų kolegijoje – du Lietuvos teritorijoje gimę kardinolai: Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis, gimęs Kaune 1937 m., ir buvęs Vilniaus vyskupijos dalies Lenkijos teritorijoje administratorius, Vroclavo arkivyskupas emeritas Henrikas Romanas Gulbinowiczius, gimęs Šukiškėse, Vilniaus vyskupijoje, 1923 metais. (SAK / Vatican News)
