XXI amžiaus „Nojaus laivai“, robotika ir dirbtinis intelektas
Gegužės 13–14 dienomis Popiežiškosios mokslo akademijos nariai diskutavo apie „mokslą ir rūšių apsaugos būdus. XXI amžiaus Nojaus laivus“. Šis seminaras yra 2017 metų konferencijos apie „Biologinį nykimą“ tęsinys. Pastarojoje bendrą pranešimą parengę Kembridžo profesorius Partha Dasgupta ir Standfordo profesorius Paul Ehrlich nurodė, jog „biologinės įvairovės sunaikinimas yra viena iš didžiausių žmogaus sukeltų globalių aplinkos problemų. Rūšys ir jų populiacijos taip sparčiai nyksta, jog žemės augmenija ir gyvūnija patiria šeštąjį masinį išnykimą. Naujausias „Gyvybės planetoje indeksas“ vertina, jog nuo 1970 iki 2012 gyvūnija sumenko 60 procentų. (...) O žmonija padėtį toliau blogina“.
Tačiau žmonijai tai turi rūpėti ir dėl pragmatinių, ir dėl etinių motyvų. Bioįvairovės ir ekosistemų destrukcija taip pat reiškia pačių žmonių gyvenimo sąlygų naikinimą. Dirbtinėmis priemonėmis didžiumos sąlygų neįmanoma sukurti arba pakeisti, kaip kad žemės sudėties atnaujinimo, vandens ciklo išlaikymo. Dirbtinai galima kompensuoti mažą dalį, bet tai kainuotų nepaprastai daug.
Popiežiaus enciklikoje „Laudato si’“, kurios šviesoje buvo surengti seminarai apie grėsmes biologinei įvairovei, pabrėžiamas ir etinis argumentas. „Įvairias rūšis neužtenka laikyti vien galimais naudingais „ištekliais“ užmirštant jų savaiminę vertę. Kiekvienais metais išnyksta tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių ir jų nebegalėsime pažinti, mūsų vaikai jų nepamatys, nes jos pražūsta amžinai. Didžiuma išnyksta dėl žmogaus veiklos. Dėl mūsų tūkstančiai rūšių nebešlovins Dievo savo egzistencija ir neperteiks mums savo žinios. Neturime tokios teisės.“ (33).
Šių metų seminaro tikslas buvo, kaip bylojo jo pavadinimas, įvardyti žinias ir veiksmus, kurie gali išgelbėti augmenijos ir gyvūnijos pasaulio įvairovę. Tai didelis, galbūt didžiausias šių laikų iššūkis – ne vienam žmogui ar valstybei, o visai žmonijai ir jos civilizacijoms. Kitaip tariant, turime nedelsdami pradėti statyti „Nojaus laivus“, kaip darė biblinis Nojus. Seminare dalyvavo trijų didelių mokslinių bendruomenių atstovai, dirbantys gamtos muziejuose, zoologijos ir botanikos soduose. Seminaro aktai kaip visuomet bus paskelbti ir viešai prieinami Popiežiškosios mokslų akademijos interneto portale.
Gegužės 16–17 dienomis Vatikane vyks tarpdisciplininis Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos seminaras, kurio dalyviai nagrinės „robotikos, dirbtinio intelekto ir žmogiškumo“ temas, mokslo, etikos ir politikos perspektyvas.
Didžiulis informacinių ir išmaniųjų technologijų poveikis beveik visų gyvenimo sričių organizavimui per pastaruosius keliolika ar vos kelis metus yra akivaizdus. Tačiau mažai abejojančių, kad tai tik pirmas žingsnis į dar didesnius technologijų proveržius. Jei lemputės įjungimas ir išjungimas balsu, žodinė komanda automobiliui pačiam prisiparkuoti stovėjimo aikštelėje moralinių dilemų nekelia, kitas dalykas, kai kalbama apie dirbtinio intelekto pritaikymą žudyti galinčioms karinėms sistemoms, apie trans-humanistines bei post-humanistines doktrinas, kurios teorizuoja galimybę savo kūną pakeisti kitu, biologiniu ar kibernetiniu, netgi suskaitmeninti sąmonę. Jau dabartinės technologijos atveria didžiules asmenų stebėjimo galimybes, kurios gali būti panaudotos ne vien saugumui ar tvarkai užtikrinti, bet ir ideologinei ar autokratinei visuomenės kontrolei. Tokie gigantai, kaip Google, Microsoft, pareiškė, jog rimtai žiūri į dirbtinio intelekto santykį su etika, suvokia neetiškos technologijos grėsmę, įsteigė tokios pakraipos tyrimų laboratorijas ir skyrė didžiules sumas jų finansavimui.
Bendro Popiežiškųjų mokslų akademijų seminaro pranešėjų ir dalyvių sąraše daug mokslininkų, akademikų ir bendrovių atstovų, kurie domisi ir vysto dirbtinio intelekto technologijas, nepamiršdami ir moralinio matmens. Šio seminaro programa tęsiasi iki gegužės 17 dienos. (RK / Vatican News)
