Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos naujausių santykių raida

Šv. Jonas Paulius II

Pirmasis prezidento Putino vizitas Vatikane įvyko 2000 metais. Jį birželio 5 dieną audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II. Pagrindinis popiežiaus ir prezidento pokalbių akcentas buvo apie Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos vaidmenis Rytų ir Vakarų integracijos procese. Putinas tuokart pripažino ypatingai svarbų Šventojo Sosto vaidmenį šiame procese.

Šv. Jonas Paulius II antrą kartą priėmė prezidentą Putiną 2003 metų lapkričio 3 dieną. Popiežiaus pageidavimu, susitikimo salėje buvo pastatyta Kazanės Dievo Motinos ikona, kurią popiežius parodė Rusijos prezidentui. Tą kartą pokalbio centre buvo Rusijos katalikų bendruomenės gerovė, bažnytinės katalikų struktūros Rusijos Federacijoje. Taip pat išsakyta viltis dėl geresnių Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato santykių kūrimo, kaip ir dėl katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo. Pasikeista nuomonėmis apie pastangas siekiant taikos Šventojoje Žemėje ir Irake.

Benediktas XVI

Prezidentas Putinas sugrįžo į Vatikaną trečią kartą 2007 metų kovo 13 dieną, jį priėmė popiežius Benediktas XVI. Susitikimo temos: bendras interesas dėl katalikų Bažnyčios ir ortodoksų Bažnyčios santykių raidos, ekstremizmo ir netolerancijos problemos. Po kelerių metų, 2011-iais, Benediktas XVI suteikė audienciją Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Popiežius Pranciškus

2013 metų lapkričio 25 dieną įvyko pirmas Putino, vėl pradėjusio eiti Rusijos Federacijos prezidento pareigas, susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.

Pagrindinė audiencijos tema buvo taika Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai – rimta padėtis Sirijoje dėl karo. Tą kartą atkreiptas dėmesys į būtinumą sustabdyti smurtą ir teikti humanitarinę pagalbą Sirijos gyventojams.

Antras popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Rusijos Federacijos prezidentu Putinu įvyko per penktąjį Vladimiro Putino apsilankymą Vatikane, 2015 metų birželio 10 dieną. Audiencija surengta Apaštališkųjų rūmų bibliotekoje, kurioje popiežiai paprastai priima apsilankančių valstybių vadovų delegacijas. Tą kartą Pranciškaus ir Putino pokalbis verčiant vertėjui truko maždaug penkiasdešimt minučių. Pagrindinis dėmesys skirtas Ukrainoje vykstančiam konfliktui ir padėčiai Artimuosiuose Rytuose. Pokalbyje patikinta, jog būtina siekti taikos.

Kelias vizitui į Rusiją kol kas užkirstas?

Ligi šiol nei vienas popiežius nesilankė Rusijoje, nors, žinoma, kad lenkas popiežius šv. Jonas Paulius II tokios kelionės labai troško, tačiau negalėjo jos įgyvendinti. Formalaus Rusijos prezidento kvietimo nepalaikė Maskvos patriarchatas. Popiežiui atverti vartai buvo uždaryti, nors tuometinis Šventojo Sosto atstovas spaudai Joaquin Navarro Valls (penktadienį, liepos 5 d., sukanka jo mirties antrosios metinės) po pirmojo prezidento Putino apsilankymo Vatikane 2000 metais pareiškė: „Vartai yra atviri tol, kol jų neuždaro“, šitaip išsakydamas Šventojo Sosto viltį, kad kelias popiežiaus vizitui į Rusiją nėra galutinai užkirstas.

Popiežius Jonas Paulius II norėjo asmeniškai nuvežti ir Rusijos ortodoksų Bažnyčiai padovanoti Kazanės Dievos Motinos paveikslą, tačiau įvairios kliūtys stabdė šią popiežiaus iniciatyvą, planuotas trumpas jo sustojimas Rusijoje po vienos apaštališkosios kelionės, kad galėtų perduoti ikoną, nebuvo įgyvendintas.

Kazanės Dievo Motinos ikona

Kazanės Dievo Motinos ikona žinoma nuo tryliktojo amžiaus. Malonėmis garsėjantį paveikslą lankė maldininkai. Tačiau dvidešimtojo amžiaus pradžioje ikona neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Apie ją vėliau pasakota nemažai prieštaringų istorijų. Sakoma, kad po kelių dešimtmečių nuo dingimo ikona atsiradusi Varšuvoje. Čia ją nupirkęs turtingas britas ir išsigabenęs į Londoną. Po to ikona ėjusi iš rankų į rankas ir galiausiai 1960 metais atsiradusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten grupė katalikų, Fatimos Mergelės Marijos garbintojų, ją nupirko ir padovanojo Fatimos šventovei. 1993 metais, popiežiui Jonui Pauliui lankantis Fatimoje, jam buvo padovanota stebuklingoji ikona ir nuo to laiko ji buvo saugoma Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose.

Pagal kitą versiją, žymiai paprastesnę ir paplitusią Rusijos stačiatikių tarpe, Kazanės Dievo Motinos ikoną 1903 metais pavogė išprotėjęs nusikaltėlis ir ją sudegino.

Nors šv. Jonas Paulius II negalėjo įvykdyti misijos asmeniškai, jis vis tiek grąžino Vatikane saugotą Dievo Motinos ikoną Rusijos Bažnyčiai. 2004 metų rugpjūčio 25-ąją, dalyvaujant popiežiui Jonui Pauliui II, Vatikane vyko ikonos išlydėjimo iškilmė, o rugpjūčio 28-ąją ikona buvo iškilmingai sutikta Maskvoje. Rusijos ortodoksai tą dieną šventė Mergelės Marijos Užmigimą, tai yra tą pačią iškilmę, kurią reformuotu kalendoriumi besivadovaujantys katalikai švenčia rugpjūčio 15 dieną ir kurią vadina Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilme – Žolinėmis. Vėliau iš Maskvos Marijos paveikslas buvo iškilmingai perkeltas į Kazanės miestą.

Kardinolas Angelo Sodano

Nors popiežius šv. Jonas Paulius II neįstengė nuvykti į Kazanę, Dievo Motinos ikonos grąžinimas vis tiek buvo svarbus mostas, nemažai prisidėjęs prie dvišalių santykių gerinimo. Tai patvirtino naujos katalikų Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios konsekravimas Kazanėje 2008 metais. Reikšminga, kad apeigoms vadovavo kardinolas Angelo Sodano, buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II Valstybės sekretorius, dabar einantis Kardinolų kolegijos dekano pareigas. Kardinolas Sodano prieš tai buvo lankęsis Rusijoje 1999 metais, Maskvoje konsekravo katalikų katedrą, dedikuotą Marijos Nekalčiausiam Prasidėjimui, vizito metu susitiko su Vladimiru Putinu, tuo metu buvusiu Rusijos ministru pirmininku, aplankė ir Maskvos patriarchą Aleksijų II.

Kardinolas Agostino Casaroli 

Pirmasis Vatikano valstybės sekretorius, lankęsis Maskvoje, tuometinės Sovietų Sąjungos sostinėje, buvo kardinolas Agostino Casaroli. Kardinolą Valstybės sekretorių kelionėje 1988 metais į krikščionybės tūkstantmečio jubiliejų (minint Vladimiro krikštą Kijeve 988 m.) lydėjo Šventojo Sosto šešiolikos narių delegacija, kurią, be kitų, sudarė dešimt kardinolų ir kitų aukštas pareigas einančių Šventojo Sosto dvasininkų, tarp jų būsimasis Vilniaus arkivyskupas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos pasekretoris. Tokios palyginti gausios delegacijos pasiuntimas buvo Jono Pauliaus II parodytas ženklas, jog Šventasis Sostas trokšta geresnių Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ryšių.

Kardinolas Pietro Parolin

Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos santykių raidai reikšmingas Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolin vizitas Rusijoje 2017 rugpjūtį. Įvertindamas trijų dienų vizitą, kurio metu Sočyje jis susitiko su prezidentu Putinu, aplankė ir Maskvos patriarchą Kirilą, kardinolas Parolin sakė, kad susitikimas su ortodoksų hierarchais liudija apie per pastaruosius kelis metus pradėtą atsivėrimą, kuris padėjo įvykti popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo susitikimas Kuboje 2016 metais, padėjęs „žvelgti naujomis akimis ne tiek į praeitį, kiek į trokštamą ir siekiamą bendrystę“. (SAK / Vatican News)