Indijos vyskupų vizitas Ad limina. Popiežius priėmė antrąją grupę
Indija yra viena didžiausių pasaulio valstybių: plotu, siekiančiu 3,3 milijonų kvadratinių kilometrų (50 kartų daugiau už Lietuvą), ji yra septintoji pasaulyje; gyventojų skaičiumi (daugiau nei 1,3 milijardo) – antroji (po Kinijos).
Beveik 80% procentų Indijos gyventojų išpažįsta induizmą. Antroji Indijos konfesinė grupė, sudaranti apie 13% gyventojų, yra islamo išpažinėjai. Krikščionys sudaro apie 2,5% Indijos gyventojų. Du trečdaliai Indijos krikščionių – maždaug 23 milijonai – yra Katalikų Bažnyčios nariai.
Indijos civilizacijos istorinės šaknys siekia daug šimtmečių prieš Kristų. Dešimtajame amžiuje po Kristaus Indiją pasiekė islamo įtaka. Vakarų valstybės su Indija susidūrė gerokai vėliau. Šešioliktajame amžiuje prasidėjo bandymai kolonizuoti, kol galiausiai nuo devynioliktojo amžiaus vidurio Indija tapo britų imperijos dalimi ir jai priklausė iki nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Indijos nepriklausomybės kūrėjams nepavyko išsaugoti valstybės vienybės – musulmonų daugumos gyvenama šiaurinė dalis atsiskyrė ir tapo Pakistanu, o dar vėliau nuo jo atskilo Bangladešas.
Krikščionybės istorija Indijoje siekia apaštalų laikus. Pasak tradicijos, iki dabartinės Indijos buvo atkeliavęs vienas iš dvylikos apaštalų – šv. Tomas. Kai šešioliktajame amžiuje atvyko pirmieji misionieriai iš Vakarų, Indijoje jie rado jau daug šimtmečių veikiančias nedideles vadinamųjų Tomo krikščionių bendruomenes. Jų nariai nesutiko priimti misionierių atneštų lotyniškųjų apeigų. Tik 1887 m. popiežiaus Leono XIII sprendimu buvo pripažintas Tomo krikščionių savitumas ir buvo įkurti pirmieji sirų malabarų apeigų katalikų vikariatai. Ne visi Tomo krikščionys iškart sutiko tapti katalikais. Antras susivienijimas įvyko 1930 m., kuomet buvo įkurta sirų malankarų apeigų katalikų bendruomenė. Nuo to laiko Indijos Katalikų Bažnyčią sudaro trejų apeigų bendruomenės – lotynų, sirų malabarų ir sirų malankarų.
Šiuo metu Indijoje veikia 30 Katalikų Bažnyčios provincijų, kurioms iš viso priklauso 159 arkivyskupijos ir vyskupijos – 127 lotynų apeigų, 26 sirų malabarų ir 6 sirų malankarų. (JM / VaticanNews)
