Amazonija: įmanoma pusiausvyra tarp žmogaus veiklos ir aplinkos

„Jei apžvelgsime 11 tūkstančių žmogaus Amazonijoje gyvenimo metų, matysime, jog visos indėnų tautos mokėjo naudotis džiunglių produktais jų nenaikindamos“, – sakė Carlos Nobre. Reikia iš jų mokytis ir integruoti su turimomis žiniomis bei technologijomis. Jos leidžia tankinti tam tikrų augalų skaičių, pavyzdžiui, kaštonų arba kakavos, miške ir tuo pat metu didinti miško ekonominę vertę. Yra pavyzdžių, jog tokie miškai šeimoms ir vietinėms bendruomenėms leidžia uždirbti daugiau, nei to ploto pavertimas ganyklomis ar dirvonais. Daugybė Amazonijos produktų nėra žinomi už jos ribų. Gera ekonomika gali jiems suteikti daugiau vertės. 

„Taip iš tiesų įgyvendinamas vystymosi modelis, kuris naudojasi šiandien turimais instrumentais, išlaiko pusiausvyrą tarp tradicinių žinių, mokslo ir šiuolaikinių technologijų“, – tvirtino mokslininkas, kuris įžvelgia daug galimybių skaitmeninių technologijų pažangoje. Jų tinkamas panaudojimas gali padėti tvariai naudotis Amazonijos gėrybėmis – užtikrinti vietinių bendruomenių orų gyvenimą, gauti ekonominę naudą, tuo pat metu nepažeisti ekosistemos. „Tokios pusiausvyros paieškos yra įmanomos ir siektinos. Tai yra kelias, kuriuo turime eiti Amazonijoje“, – sakė Vyskupų Sinodo Amazonijai dalyvis, kuris neslėpė, jog viena iš to sąlygų yra skaidri ir sąžininga politika. Korupcija ir vien savo interesų gynimas yra labai didelė problema.

„Egzistuoja labai aiškus ryšys tarp taikos ir aplinkos. Pavyzdžiui, matome, jog urbanizacija pasaulyje generuoja neįtikėtiną skurdą, ypač besivystančių kraštų didžiuosiuose miestuose, taip pat Amazonijos regione. Netvarka, kurią sukūrėme didžiuosiuose miestuose, lemia gyvenimo kokybės ir laimės jausmo praradimą, milžiniškus nukrypimus, kaip kad nusikalstamumą ir prievartą, dėl kurių taikos trūkumą miestų audinyje galima beveik ranka paliesti“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas. (RK / Vatican News)