Amazonijos Vyskupų sinodas. Septintoji kongregacija
Šeštadienį, spalio 12 d., Amazonijos sinodo tėvai po diskusijų pastarosiomis dienomis darbo grupėse sugrįžo į kongregaciją Sinodo salėje. Trečiadienį pasibaigus šeštajai kongregacijai įvyko keturios sesijos darbo grupėse. Jose diskutuota kongregacijose iškeltomis temomis ir pradėta rengti išvadas, kurios bus dar papildytos po kitų kongregacijų. Septintosios kongregacijos dalyviai išklausė kai kurių Sinodo tėvų ir kelių asamblėjos stebėtojų pasisakymus. Kongregacija dėmesį skyrė integraliam švietimui, kaip Amazonijos tautų integracijos ir ugdymo įrankiui. Regiono gyventojams reikia ekologinio švietimo siekiant evangelizavimo perspektyvoje užtikrinti regiono tautų ir gyventojų gerovę ir sugyvenimą.
Amazonijoje gyvena apie 38 milijonai žmonių, kai kurios čiabuvių grupės gyvena savanoriškai atsiskyrusios, tačiau ir joms reikia skelbti Dievo Žodį meilės ir maldos kalba. Ginti žemę tolygu ginti žmogų, vietinių valdžių atsakomybė užkristi kelią neteisingumui, sustabdyti vietinių tautų diskriminavimą, pripažinti jų kultūrinį gyvastingumą, papročius, kalbas.
Be kitų minčių religinio dialogo, žmogaus teisių pagarbos ir įkultūrinimo klausimais daug dėmesio skirta moters vaidmeniui Bažnyčioje, prisiminti popiežiaus šv. Paulius VI žodžiai, jog Bažnyčioje išmušė valanda pripažinti moters visavertę svarbą ir įtaką Bažnyčios gyvenime: Šventoji Dvasia vienodai įkvepia tiek vyrus, tiek moteris.
Moterys labai aktyviai darbuojasi Amazonijos regiono bendruomenėse, jos pasirengusios dalytis pastoraciniais uždaviniais su dvasininkais. Šis klausimas kongregacijoje pavadintas „giliu, kurio negalima paviršutiniškai apeiti“. Viename pasisakyme prašyta pripažinti moterų ir vyrų vienodą orumą tarnystėse, kurioms nebūtini šventimai. Atkreiptas dėmesys į pašvęstąsias, herojiškai kuriančias evangelizavimo bendruomenes daugybėje Amazonijos vietovių, ugdančias čiabuvių pašaukimus gerbiant jų tapatybę ir įnašą į Bažnyčios dvasinį gyvenimą. Vienoje kalboje paprašyta labiau pripažinti ir įvertinti pašvęstųjų moterų vaidmenį, kad jos neturėtų „eiti iš paskos“, o galėtų „eiti greta“ nuo klerikalizmo atsiribojusio bažnytinio sinodiškumą perspektyvoje.
Kongregacijoje viri probati klausimas iškeltas pašaukimų trūkumo kontekste. Vienas kalbėtojas pasiūlė išbandyti laikinos tarnystės vietinėse bendruomenėse pripažinimą santuokoje gyvenantiems vyrams, su sąlyga, kad tam pritartų vietos ordinaras ir bažnytinė bendruomenė. Kitas pasiūlė Amazonijos regionui įsteigti komisiją būsimų kunigų formacijai siekiant padėti išspręsti ekonominius sunkumus ir formuotojų trūkumą vyskupijose. Taip pat prisiminta Bažnyčioje gyvuojančios nuolatinių diakonų tarnystės svarba. (SAK / Vatican News).
