Paieška

Misijos Amazijoje pažymėtos kankinystės ženklu Misijos Amazijoje pažymėtos kankinystės ženklu 

Misionieriai Amazonijoje gyvybės auka paliudiję meilę Kristui

Vyskupų sinode „Amazonija: nauji Bažnyčios ir integralios ekologijos keliai“ viena iš nagrinėjamų temų – Amazonijos gyventojų žmogaus teisių užtikrinimas. Matydami Amazonijos vietinių gyventojų bejėgiškumą problemų, keliančių grėsmę išlikimui, akivaizdoje, tam ypatingą dėmesį skyrė didžioji dalis misionierių Amazonijos regione. Oficialiame sinodo puslapyje pateikiami Amazonijoje tarnavusių žmonių, kurie savo gyvenimu paliudijo meilę Kristui, gyvenimo aprašymai. Kiekvieno iš jų gyvenimas, beatodairiškai rūpinantis kitų gerove, buvo pažymėtas kankinystės ženklu.

Vienas iš jų – Vicente Canas, ispanas brolis jėzuitas, kuris kartu su indėnų gentimis Amazonijoje gyveno apie 20 metų. Turėdamas nuoširdų norą pamatyti pasaulį tokį, kokį jį mato genties žmonės, Vicente stengėsi perprasti jų gyvenimo būdą – kartu su indėnais gyveno ir iš jų mokėsi. Nebandydamas primesti vakarietiškumo, bet visiškai prisitaikydamas prie vietinių, ilgainiui jis tapo savu. Jis aktyviai gynė indėnų teises ne tik viešais pasisakymais, bet ir konkrečiais veiksmais. Vicente parūpino Brazilijos vyriausybės oficialų leidimą, užtikrinantį, kad tiek teritorija, tiek vietiniams gyventojams svarbi žvejybos zona yra skirta vietinių gyventojų naudojimuisi ir apsaugota nuo galingesnių interesų grėsmės. 1987 m. balandžio 5 d. Vicente radijo ryšiu informavo draugus, kad ruošiasi kelionei į kitą kaimą. Tačiau praėjus daugiau nei mėnesiui, jo kūnas buvo rastas su durtinėmis žaizdomis toje pačioje trobelėje, iš kurios buvo pasiųsta žinia apie artimiausius planus.

Tais pačiais metais, vos po keleto mėnesių, buvo nužudytas vyskupas kapucinas Alejandro Labaka, skleidęs Gerąją Naujieną vietinių gyventojų tarpe bei buvęs aktyvus jų teisių gynėjas. Vyskupas savo dienoraštyje rašė: „Visuomenė nenori rūpintis nereikšmingais žmonėmis, ji turi kitų problemų ir pamiršta džiunglėse gyvenančius žmones. Bet mes, misionieriai, tikime Evangelija. Ten parašyta, kad Jėzus palieka 99 avis tam, kad surastų vieną“. Alejandro Labaka, kitaip nei jėzuitas Vicente Canas, stengėsi į genčių gyvenimą įnešti daugiau civilizacijos, aprūpinti žmones daiktais, kurie galėtų palengvinti jų kasdienį gyvenimą. Matydamas sėkmingus savo darbo rezultatus, Alejandro Labaka turėjo tikslą padėti kuo daugiau vietinių gyventojų. Tačiau jo pastangos ir intencija padėti gretimai įsikūrusios genties buvo priimta kaip galima grėsmė.

Misionierių kankinystės krauju pažymėti ne tik praėjusio amžiaus dešimtmečiai. Š. m. rugsėjo 7 d. pasaulietė Diana Isabel Juarez dalyvavo Monte Gloria bendruomenės Biblijos skaitymo susitikime, kur buvo užpulta dviejų vyrų ir pašauta, o nuo sužeidimų mirė. Ji, 35 m. mokytoja ir Dievo Motinos Gvadelupės parapijos darbuotoja, buvo žinoma dėl savo iniciatyvumo ir aktyvios veiklos: miškų atželdinimo ir kitus projektus ji vykdė 32 kaimo bendruomenėse.

Daugiau liudijimų galima rasti:  http://www.sinodoamazonico.va/content/sinodoamazonico/en/witnesses.html (AČ /VaticanNews)

2019 spalio 10, 12:11