Vyskupų sinodas Amazonijai: diskusijos tęsiasi

Dalis pranešimų buvo skirta evangelizavimui ir Evangelijos įkultūrinimui. Evangelija nėra kultūrinė kolonizacija. Įkultūrinimo modelis yra pats Dievo Sūnaus įsikūnijimas, kad Dievo meilė taptų regima. Panašiai turi elgtis Bažnyčia: ji turi įsikūnyti į konkretų asmenų gyvenimą. Kita vertus, vietinėse kultūrose yra daug elementų, kurie padeda Evangelijai. Pavyzdžiui, indėnų kosmologija labai dera su pagarba aplinkai.

Sugrįžta prie viri probati – vedusių kunigų nuošaliose Amazonijos vietovėse – temos. Toks modelis ne vien išspręstų kai kurias problemas, bet taip pat turėtų trūkumų ir keltų klausimus: tokie kunigai rizikuotų tapti vien „bendruomenės“, o ne „visos Bažnyčios“ kunigais, būtų sunku juos perkelti į kitą bendruomenę, vyskupiją ar kontinentą. Pasiūlyta mąstyti apie tikėjimo diakonijas ir pasauliečių atsakomybę. 

Vyskupų sinodo Amazonijai diskusijose atkreiptas dėmesys į liaudies pamaldumą, kuris yra Amazonijos tautų esminis bruožas. Evangelizavime jį reikia pripažinti, remti, globoti ir vertinti. Tarp kitų paliestų temų – kūrinijos, be kurios sunku suvokti Kūrėją, teologija, indėnų lygiavertiškumo ir teisių pripažinimas, tarp modernybės ir tradicijų pasidalijusių jaunuolių palydėjimas, moterų vaidmuo, tarpreliginis dialogas.

Į diskusijas įsiterpė ir popiežius Pranciškus, kuris kalbėjo apie smurtą, patiriamą Amazonijos tautų, entuziazmo ir vilties darbą, kurį dirba vienuolijos ir misionieriai, kartais už tai sumokėdami gyvybe, galiausiai dar kartą perspėjo, jog pasauliečių klerikalizavimas yra kliūtis evangelizuoti. Vyskupų Sinodo salėje popiežius taip pat paminėjo ir maldoje užtarė spalio 9 dienos mirtino išpuolio prieš žydus Vokietijos Halės mieste aukas. Spalio 10 dieną Sinodo tėvai ir jų pagalbininkai darbavosi mažesnėse diskusijų grupėse. (RK / Vatican News)