Pirmasis advento pamokslas Vatikane. Marijos tikėjimas
Pasak popiežiaus pamokslininko, Apreiškimas – ta akimirka, kai sužinojusi Dievo valią Marija nuolankiai ir su giliu pasitikėjimu ją priėmė – yra vienas stipriausių malonės ir tikėjimo momentų. Marija tarė „taip“, nes Šventosios Dvasios malonė ją pripildė tikėjimo. Tikėjimas yra malonės vaisius. Tačiau ir malonė negalėtų pasireikšti, jei nerastų ją priimančio tikėjimo.
„Tikėjimas ir malonė – tai dvi išganymo kolonos“, – sakė tėvas Cantalamessa. „Tai tarsi dvi kojos, be kurių neįmanoma eiti; du sparnai, be kurių neįmanoma skristi. Tačiau tai ne du lygiagretūs dalykai. Klystume, jei manytume, kad malonė – iš Dievo, o tikėjimas – iš mūsų. Tai juk reikštų, kad išganymas lygiomis dalimis priklauso nuo Dievo ir nuo mūsų“. Šv. Paulius aiškiai sako: „Esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana“ (Ef 2, 8).
Marijos tikėjimas, kai kurie jo aspektai, kuriuos matome Apreiškimo scenoje, gali būti naudingi mums šiandien, kai apmąstome savo tikėjimą ir norime jį pagilinti. Tėvas Cantalamessa pabrėžė, kad Marijos tikėjimas nebuvo subjektyvus. Marijai Dievas – tai ne asmeninis Dievas, kuris tik jai vienai paslapčia apsireiškia, bet „Tėvų Dievas“, visos tautos Dievas. „Negana tik subjektyviai tikėti, negana tik asmeniškai pasitikėti Dievu savo sąžinės gilumoje. Kas eina šiuo lengvesniu keliu, iš tiesų tik sumažina Dievą iki savo dydžio. Taip atsitinka, kai žmogus pats vienas susikuria Dievo idėją, kai remiasi tik asmenine arba mažame žmonių ratelyje susikurta Biblijos interpretacija, kai ja aklai, galbūt net fanatiškai, patiki ir nė nesuvokia, kad jis labiau tiki savimi, negu Dievu, kad visas pasitikėjimas sudėtas ne į Dievą, bet į save patį. Tačiau negana ir vien objektyvaus tikėjimo, dogmatikos, jei jis nepasiekia žmogaus sielos, jei netampa asmeniniu ryšiu su Dievu. Toks tikėjimas negyvas. Tai tikėjimas kitais asmenimis ir institucija, kuris žlunga, kai tik instituciją – tai yra Bažnyčią – ištinka krizė.“
„Reikia tikėti asmeniškai, bet su Bažnyčia. Reikia tikėti su Bažnyčia, bet asmeniškai“, – sakė pamokslininkas, Bažnyčios tikėjimą palygindamas su plačiakampiu objektyvu. Mes, žiūrėdami pro savo standartinį objektyvą, matome tam tikrą panoramos dalį. Tačiau jei į tą pačią tikrovę pažiūrime pro Bažnyčios objektyvą, prieš mus atsiveria kur kas platesni akiračiai.
Marija savo pavyzdžiu mums padeda tikėti asmeniškai ir tuo pat metu su visa Dievo tauta. Ji padeda mums tikėti, kad ir mes sulauksime to, ko ji sulaukė. Šaukimės Švenčiausiosios Mergelės pagalbos, prašykime ją: „Virgo fidelis – ištikimoji, tikinčioji Mergele, melski už mus!“ (JM / VaticanNews)
