Artėja Pijaus XII pontifikato archyvinių dokumentų išslaptinimas
Apie sprendimą išslaptinti Pijaus XII pontifikato archyvinius dokumentus popiežius Pranciškus pranešė beveik prieš metus, pernai kovo pradžioje. Pranešdamas, kad Pijaus XII pontifikato laikų Vatikano archyvai bus atidaryti 2020 m. kovo 2 d., popiežius sakė, jog jis tiki, kad atvėrus archyvus bus atlikti rimti istoriniai tyrimai, kurie tinkamoje šviesoje ir deramai įvertins tiek laimingus Pijaus XII pontifikato momentus, tiek ir didelių sunkumų ir kančios akimirkas.
Istorikai jau seniai siekia susipažinti su šiais archyvais, norėdami išsiaiškinti, kodėl Pijus XII, kurio pontifikatas prasidėjo 1939 m. kovo mėnesį ir truko iki 1958 spalio, nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, kad bandytų užkirsti kelią nacistinės Vokietijos vykdytam Holokaustui. „Bažnyčia nebijo istorijos“, – sakė Pranciškus, primindamas, kad Pijus XII tapo Romos Katalikų Bažnyčios vadovu vienu iš liūdniausių ir tamsiausių dvidešimtojo amžiaus laikotarpių.
Kaip ir visos valstybės, ir Šventasis Sostas savo archyvus tvarko naudodamas tam tikrą tiksliai apibrėžtą metodiką. Vatikano archyvai tvarkomi pontifikatais. Iki dabar istorikams buvo prieinami Šventojo Sosto archyvai iki popiežiaus Pijaus XI pontifikato pabaigos, tai yra iki 1939 m. Atvėrus Pijaus XII pontifikato archyvus prieinamumo chronologinė riba pasislinks iki 1958 m. Prieš šio laikotarpio archyvų atidarymą reikėjo atlikti daug laiko ir pastangų reikalavusį darbą – juos sutvarkyti ir paruošti naudojimui.
Kalbant apie Pijaus XII pontifikato archyvus reikia patikslinti, kad dalis šio laikotarpio dokumentų jau ir anksčiau buvo prieinama istorikams. Jau popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II nurodymu kai kurie svarbūs Antrojo pasaulinio karo laikotarpio dokumentai buvo publikuoti paties Vatikano archyvo paskelbtuose leidiniuose. Nuo šių metų kovo 2-osios prieiga prie archyvinių dokumentų bus suteikta visiems atitinkamą kvalifikaciją turintiems istorikams.
Šia proga dera pridurti dar ir tai, kad pernai rudenį popiežiaus Pranciškaus sprendimu buvo pakeistas oficialus Vatikano archyvo pavadinimas: „Vatikano slaptasis archyvas“ tapo „Vatikano apaštališkuoju archyvu“. Paaiškindamas spalio 28 d. paskelbtą potvarkį, popiežius Pranciškus rašė, kad iš istorijos žinome, jog kiekvieną instituciją veikia laiko kaita. Kad liktų ištikima savo pašaukimui, kiekviena institucija turi vis atsinaujinti. Reikia atnaujinti ne tik veidą, bet ir sugebėti naujais laikais nauju būdu perteikti tas pirmaprades vertybes, kurios įkvėpė institucijos įkūrimą.
Būtent šis poreikis paskatino popiežių priimti sprendimą pakeisti oficialų archyvo pavadinimą. Ankstesnis lotyniškas pavadinamas Archivium secretum vaticanum paprastai buvo verčiamas kaip „Vatikano slaptasis archyvas“. Tačiau iš pradžių lotynų kalbos žodis secretum buvo suprantamas ne kaip „slaptas“, bet kaip „atskiras“, „privatus“. Taip šis žodis buvo suprantamas septynioliktojo amžiaus pradžioje, kai popiežiaus Pauliaus V sprendimu buvo įkurtas jo privatus archyvas. Palaipsniui mažėjant lotynų kalbos vartosenai ir įtakai, jai užleidžiant vietą moderniosioms nacionalinėms kalboms ir didėjant poreikiui kliautis vertimais, atsirado ir naujų semantinių niuansų, dėl kurių nusistovėjo paprotys popiežiaus archyvą vadinti slaptuoju archyvu.
Vatikano archyvas yra pagal aiškias taisykles tvarkoma institucija, tarnaujanti visų pirma popiežiui ir Bažnyčiai, tačiau atvira ir istorikams. Kad buvęs jo pavadinimas nekeltų klaidinančių asociacijų, popiežius Pranciškus jį pavadino Vatikano apaštališkuoju archyvu. (JM / VaticanNews)
