Šv. Petro bazilikos kupolo restauravimo darbai

Pats kupolas yra tapęs Amžinojo Miesto simboliu, tokiu pat, kaip ir Romos Imperijos klestėjimo laikais iškilęs Flavijų amfiteatras, plačiau žinomas Koliziejaus vardu. Jis buvo regimas beveik iš kiekvieno Romos kvartalo, taip pat ir naktį, dėl specialios apšvietimo sistemos. 

Nors kupolas yra sudėtinė ir organiška visos šv. Petro bazilikos ir šv. Petro aikštės komplekso dalis, jis ir pats yra architektūros šedevras. Tai vienas iš didžiausių kada nors sumūrytų stogų, kalbant tiek apie formą, tiek apie dydį. Kupolo skersmuo yra maždaug 42 metrai, jo sienos yra maždaug trijų metrų storio, jo svoris – maždaug 14 000 tonų. Nekalbant jau apie šimtų kvadratinių metrų mozaikas kupolo viduje ir išorinę apdailą. Jo masyvios formos stebina ir šiandienos žmogų, pratusį prie dangoraižių ir kitų didelių šiuolaikiškų statinių.

Kupolas buvo projektuojamas dešimtmečius, tiek pat ir statomas: nuo 16 amžiaus pradžios iki 17 amžiaus pradžios. Projektavimo ir statymo darbai susiję su garsiausiais to laiko architektais: Donato Bramante, Michelangelo Buonarroti, Giacomo della Porta ir kitais. Apie jų sumanumą liudija 1703 metų žemės drebėjimas, kuris buvo toks stiprus, jog, anot liudytojų, bažnyčių varpai patys pradėjo skambėti. Kelios Koliziejaus arkos neatlaikė ir griuvo, tačiau šv. Petro bazilikos kupolas išliko toks, koks buvo. 

Amžių bėgyje kupolas jau buvo keletą kartų restauruotas ir sutvirtintas. Už tai yra atsakingas Šv. Petro fabrikas – kartu su dabartine šv. Petro bazilika prieš penkis amžius gimusi institucija, kurios užduotis ir yra vidinė bei išorinė šv. Petro bazilikos ir aikštės komplekso priežiūra. (RK / Vatican News)